Privalomasis draudimas kai kuriose bendrovėse per metus pabrango net 75 procentais. Rinkos ekspertų teigimu, blogiausia, kad tai nėra momentinis kainų šuolis: civilinės atsakomybės draudimas ir toliau brangs.
Skirtumas – 51 euras
46 metų Vilniaus rajono gyventojas Remigijus E. pastaruosius porą metų buvo draudimo bendrovės „Gjensidige“ klientas. Pamatęs atsiųstą „specialiai Jums“ pritaikytą pasiūlymą, vos neišvirto iš koto: vietoje pernai mokėtų 69 eurų, gavo pasiūkymą draustis už 120,79 euro. „Per metus nepasikeitė nei automobilio modelis, nei jo variklio tūris ar padangų dydis, nei mano gyvenamoji vieta – absoliučiai niekas, išskyrus draudimo kainą – ji išaugo beveik dvigubai“, – apmaudo neslėpė Remigijus E.
Dėl tokių bendrovės veiksmų jis nusprendė nedelsti ir susirasti kitą draudimo bendrovę, tačiau prieš tai elektroniniu paštu pasiteiravo konsultantės, kokios priežastys lėmė taip drastiškai išaugusią draudimo kainą, juolab kad pastaraisiais metais Remigijus E. nebuvo pakliuvęs į eismo įvykius.
„Draudimas brango dėl tarifikacijos pasikeitimo, nes brango automobilių remontas ir didėjo eismo įvykių skaičius. Šiandien tai yra geriausias pasiūlymas, kokį galime Jums pateikti“, – toks buvo Samantos Ilgevičiūtės, „Gjensidige“ Telemarketingo skyriaus vadybininkės, atsakymas.
Tuomet Remigijus E. apsilankė inerneto svetainėje, pateikiančioje skirtingų draudimo bendrovių pasiūlymus, rado geriausią variantą draustis už 88 eurus. „Žinoma, tai vis tiek gerokai brangiau nei pernai, bet ne tiek, kiek neva lojaliam klientui siūlo norvegų kapitalo draudimo bendrovė“, – ironizavo pašnekovas.
Biurokratų žodžių kratinys
„Valstiečių laikraščio“ paprašyta pakomentuoti išaugusių kainų priežastis „Gjensidige“ Komunikacijos vadovė Baltijos šalims Jovita Aukštuolytė-Minderienė tesugebėjo parašyti kelis abstrakčius, biurokratinėmis formuluotėmis persmelktus sakinius, kurie nė kiek nepadėjo suprasti didžiulio kainų šuolio priežasčių.
„Kainodarą keitėsi atsižvelgiant tiek į automobilio parametrus, tiek į bendrąsias rinkos tendencijas. Draudikai, skaičiuodami kainą, atsižvelgia į remonto darbų kainų pokyčius, augantį eismo įvykių, nuvažiuojamų kilometrų skaičių“, – rašė J.Aukšuolytė-Minderienė.
Kas galėtų paneigti, kad tikrosios priežastys visai kitos: „Gjensidige“ įsigijus PZU draudimo bendrovę, turėjusią didelį ir nuostolius nešantį cilvilinės atsakomybės draudimo portfelį, dešimtims procentų išaugusiomis kainomis tiesiog siekiama „susitvarkyti“ savo finansus. Juk Lietuvos keliais važinėjančių automobilių skaičius kasmet auga maždaug po 3 procentus – tikrai ne tokiu tempu, kaip auga draudimo įmokos.
J.Aukštuolytė-Minderienė pasiūlė kreiptis į Draudikų asociacijos direktorių Andrių Romanovskį, kuris esą galėtų plačiau pakomentuoti apie privalomojo draudimo situaciją. A.Romanovskis savo komentarą atsiuntė raštu.
Siekia didesnio pelno
Robertas Šaltis, Lietuvos draudimo brokerių įmonių asociacijos prezidentas, „Valstiečių laikraščiui“ paprasčiau paaiškino kainų kilimo priežastis ir jų augimo prognozes.
„Kainų didėjimo priežastis paprasta – draudimo rinkos dalybos baigėsi, draudimo kompanijų nebedomina didesnė rinkos dalis, joms dabar svarbiausia – tik pelningumas. Tai nieko gero vairuotojams nežadančios žinios. Šios rūšies draudimas ir toliau turės tendenciją brangti“, – sako pašnekovas.
Iki pardavimų ir susijungimų, draudimo kompanijos, norėdamos būti patrauklesnės investuotojams, stengėsi didinti savo rinkos dalį. O tai buvo lengviausia daryti siūlant mažas kainas. Rinkos dalybos baigėsi, akcininkai nori kuo didesnio pelningumo ir kuo greičiau padengti kompanijų įsigijimo išlaidas.
Dar viena priežastis – bet koks draudimo kainų mažinimas yra nepalankus Lietuvos bankui. Šis nori, kad draudimo bendrovės būtų finansiškai stabilios, uždirbtų pelną ir nekeltų rūpesčių, todėl taip pat neviešai skatina jas didinti civilinės atsakomybės draudimo kainas – mat ši draudimo rūšis buvo ir yra viena nuostolingiausių, kurią draudikai kompensuoja iš kitų rūšių draudimo įmokų.
Lietuvos banko duomenimis, per pastaruosius 10 metų privalomojo draudimo rinka patyrė apie 100 mln. eurų nuostolių. Ilgą laiką privalomasis vairuotojų ciivlinės atsakomybės draudimas Lietuvoje buvo bene pigiausias Europoje.
Užsienis negelbėja
„Kas galėtų paneigti, kad tarp draudimo bendrovių neegzistuoja tam tikrų susitarimų dėl kainų? Mes įvairiais lygiais siūlėme priemones, kad kainos Lietuvos gyventojams bent jau nedidėtų. Tačiau tai – lyg bandymas galva daužyti sieną: ši padėtis niekam nerūpi, išskyrus pačius gyventojus ir draudimo brokerius“, – teigia R.Šaltis.
Ar mūsų šalies gyventojai, panašiai kaip važiuodami pigesnių prekių į Lenkiją, gali tokiu būdu protestuoti prieš draudikų savivalę ir draudimą įsigyti užsienyje? „Negali, nes vadinamoji žalia korta negali būti išduota ne Lietuvoje registruotos bendrovės. Jeigu tokia draudimo bendrovė bankrutuotų, jos įsipareigojimų ir žalos atlyginimo negalėtų perimti Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras“, – aiškina R.Šaltis.
Tad Lietuvos piliečiai – transporto priemonių savininkai – įstatymu priversti pirkti privalomojo draudimo paslaugas, tačiau gali pasirinkti tik tokias kainas, kokias nustato draudimo bendrovės, kurios jas nuolat kelia.
„Ar Konkurencijos taryba tikrai gerai atlieka savo darbą, jei nėra tiriami jokie su draudimo bendrovių veikla ir kainų didėjimu susiję susitarimai, nepateikiama jokių išvadų ar rekomendacijų?“ – klausia Lietuvos draudimo brokerių įmonių asociacijos prezidentas.
Privalomojo draudimo kaina didėjo ketvirtadaliu
Andrius Romanovskis, Lietuvos draudikų asociacijos direktorius
Nuo kada prasidėjo dramatiškas draudimo kainų kilimas ir kas jį lėmė?
Lietuvos bankas yra konstatavęs, kad vidutinė privalomojo draudimo įmoka per pirmąjį 2017 m. pusmetį padidėjo 24 proc. Tačiau lygiai tiek pat padidėjo ir draudikų išmokos. Apskritai per dešimt metų išmokų dydis padvigubėjo ir 2016 m. pasiekė visų laikų išmokų rekordą – 99 mln. eurų. Panaši situacija yra ir su vidutine išmoka – ji didėjo dešimtadaliu ir siekė 1 078 eurus.
2016 m. buvo užregistruota tik 4 proc. daugiau automobilių, o eismo įvykių skaičius padidėjo 14 proc. Statistika rodo, kad 2016 m. fiksuotas rekordinis eismo įvykių skaičius – beveik 100 tūkst. Išmokų didėjimą lėmė ne tik avaringumas, bet ir sparčiai didėjantis naujų mašinų autoparkas bei smarkiai augančios automobilių remonto paslaugų kainos. Pernai servisų kainos vidutiniškai pakilo 15 proc., o šių metų pirmą pusmetį kilimas buvo dar didesnis – apie 25 proc. Kai kurie autorizuoti servisai savo darbų kainą pabrangino net 50 proc.
Svarbu suprasti, kad draudimas kaip produktas savo esme yra susijęs su visų klientų solidarumu mokant įmokas. Net ir pareigingas vairuotojas per savo įmokas dengia dalį tiek nedrausmingų vairuotojų, tiek neapsidraudusių asmenų žalų. Šio draudimo atveju, kitą dalį dengia draudikas iš kitų savo veiklų, kurios nėra susijusios su transporto priemonių draudimu.
Ar Lietuvos piliečiams, ieškantiems pigesnių draudimo variantų, yra galimybė civilinės atsakomybės draudimą įsigyti kitose ES šalyse (pavyzdžiui, Lenkijoje ar Latvijoje) ar ne ES šalyse?
ES direktyva įpareigoja kiekvieną valstybę įsteigti nacionalinį draudikų biurą. Visos privalomąjį draudimą Lietuvoje teikiančios draudimo įmonės privalo tapti Lietuvos nacionalinio draudikų biuro narėmis. Biuras atlygina neapdraustomis Lietuvoje registruotomis transporto priemonėmis padarytą žalą. Dėl šio ES lygmeniu įtvirtinto žalų atlyginimo mechanizmo gyventojų, kurių transporto priemonės yra registruotos konkrečioje valstybėje, riziką turi prisiimti tos valstybės draudimo įmonės.
Ko Lietuvos gyventojams laukti ateityje – kainų stabilizacijos ar dar didesnio augimo?
Kalbant apie draudimo kainų dydžius ir jų pokytį, visa draudimo rinka vadovaujasi Konkurencijos tarybos išaiškinimu, kad bet koks viešas informacijos, susijusios su kainomis ir jų politika, atskleidimas gali daryti neigiamą įtaką konkurencijai rinkoje ir būti traktuojamas kaip iš anksto suderintas rinkos dalyvių veiksmas, kurį draudžia Konkurencijos įstatymas, o tai užtrauktų rimtą finansinę atsakomybę visai rinkai. Asociacija neseka kainų ir jų pokyčio, nekaupia duomenų, nekomentuoja, kaip kainos gali kisti ir kodėl taip įvyko ar kodėl taip bus.
Kadangi privalomasis draudimas yra paslauga, kurią pagal įstatymą privalu pirkti, koks yra valstybės, Konkurencijos tarybos požiūris ir vaidmuo – ar negali būti kartelinio susitarimo tarp draudimo bendrovių „draugiškai“ vienu metu pakelti kainas?
Konkurencijos taryba nuolat atidžiai stebi daugelį rinkų, įskaitant draudimo, ir, kilus pagrįstų įtarimų dėl galimų konkurenciją ribojančių atvejų, pradeda tyrimus. Jos teigimu, vien tai, kad draudimo bendrovės pakėlė paslaugų kainas, savaime nerodo, jog buvo sudarytas konkurenciją ribojantis susitarimas.
