Šlovės sulaukę Lietuvos atletai žiniasklaidos dėmesio sulaukia ne tik už garsius laimėjimus sporto arenose, bet ir už įstatymų laužymą. Į nusikaltimų liūną panirę sportininkai ne tik nubraukia geriausius savo rezultatus, bet dažnai ir užkerta kelią tolesnei sėkmingai karjerai.
Kai kurie sportininkai ne visada sugeba kontroliuoti per kraštus besiveržiantį adrenaliną ir stačia galva neria į neatsakingas avantiūras. Vienas geriausių praėjusio dešimtmečio bušido kovotojų Remigijus Morkevičius šių metų kovo pabaigoje sutrypė savo garbę, kai užkabinęs gatvėje spyrė nepažįstamai merginai į galvą.
Toks veiksmas nustebino ne tik buvusio sportininko gerbėjus, bet ir jį patį. Apie absurdišką elgesį kalbėjęs Lietuvos bušido federacijos prezidentas Donatas Simanaitis tikino, kad sprendimas dar prieš keturis metus visiškai atsiriboti nuo šio neprognozuojamo kovotojo buvo absoliučiai teisingas. Viešai kaltę prisiėmusiam ir atsiprašinėjusiam R. Morkevičiui teks sėsti į teisiamųjų suolą – jam gresia iki kelių metų kalėjimo. „Balsas.lt savaitė“ pristato kitų garsių Lietuvos ir pasaulio sportininkų, išgyvenusių nuopuolį, istorijas.
Remigijus Morkevičius (kovos menai)
Triuškinamais smūgiais ir greitais nokautais garsėjęs vienas tituluočiausių ir garsiausių praėjusio dešimtmečio Lietuvos mišrių kovos menų atstovas nešlovę užsitraukė, kai šių metų kovo 22 dieną Kauno centre prisikabino prie nepažįstamos merginos ir koja spyrė jai į veidą.
Nukentėjusioji su galvos sužalojimais išvežta į ligoninę, o liudininkai pranešė policijai. 30 metų R. Morkevičių pareigūnams pavyko sulaikyti panaudojus elektros šoką. Iš Garliavos kilęs buvęs sportininkas buvo uždarytas į areštinę, vėliau paleistas. Jam teks atsakyti ne tik už viešosios tvarkos pažeidimą, sveikatos sutrikdymą, bet ir už pasipriešinimą policijos pareigūnams.
Su Kauno nusikalstamomis grupuotėmis siejamas ir pravarde Remyga šaukiamas kovos menų meistras 2009 metais buvo sulaikytas už viešosios tvarkos pažeidimą. Laikinosios sostinės centre jis su grupe neblaivių draugų daužė automobilių ir namų stiklus, o atvykus pareigūnams pasipriešino. Tuomet sportininkui buvo skirta piniginė bauda.
Tomas Šmitas (kultūrizmas)
Prieš metus teisėsaugos pareigūnai kelyje Vilnius – Klaipėda sustabdė automobilį „Renault Espace“, kurio bagažinėje rado per 3 tūkst. įvairių cigarečių su Baltarusijos banderolėmis. Jų vertė viršijo 22 tūkst. litų. Kontrabandinės cigaretės buvo sudėtos rankinėse ur uždengtos drabužiais.
Kaip vėliau paaiškėjo, už šio automobilio vairo sėdėjo garsus sportininkas T. Šmitas. Daugkartinis Lietuvos suaugusiųjų kultūrizmo čempionas savo trofėjų lentynoje laikė pasaulio ir Europos jaunimo vicečempiono apdovanojimus. Sportininkas Senojo žemyno suaugusiųjų pirmenybėse aukščiausiai buvo užkopęs iki ketvirtosios vietos, laimėjo daugelį tarptautinių turnyrų.
Pareigūnai 32 metų klaipėdietį laiko vienu iš stambiausių kontrabandinių cigarečių tiekėjų nelegaliems pajūrio prekeiviams.
Gintaras Einikis (krepšinis)
Vienas geriausių visų laikų Lietuvos krepšininkų G. Einikis, pagarsėjęs savo etalonu tapusiu metimu – „Einikio kabliu“ – nuolatinis policijos pareigūnų ir teismų klientas. Alkoholiu piktnaudžiaujantis sportininkas nuolat įklimpdavo į bėdas dėl smurto šeimoje, žmonos mušimo, skolų, skundų, pasipriešinimo pareigūnams, avarijų, narkotikų vartojimo, muštynių.
Bene didžiausio atgarsio sulaukė autoavarija 2006 metais, kai krepšininkas prabangiu visureigiu „VW Touareg“ trenkėsi į kitą automobilį ir sužalojo žmogų. Tuomet paaiškėjo, kad G. Einikis vairavo apsvaigęs nuo kokaino. Sumokėjęs tūkstantines baudas ir kompensacijas krepšininkas neteko teisės vairuoti ketverius metus.
Ilgametis Kauno „Žalgirio“ žaidėjas yra daugartinis Lietuvos čempionas, Rusijos, Lenkijos, Čekijos lygų nugalėtojas. Su Vilniaus „Lietuvos rytu“ 208 cm ūgio puolėjas 2005 metais laimėjo ULEB taurę. Iki šių dienų jis yra vienas iš mūsų šalies nacionalinės ekipos statistikos lyderių.
1992, 1996 ir 2000 metų olimpiadose su Lietuvos rinktine bronzos medalius laimėjęs G. Einikis per karjerą nacionalinėje ekipoje (1992 iki 2001 metų) sužaidė daugiausiai rungtynių – 106, o pagal pelnytus taškus užima ketvirtą vietą su 1023 taškais.
Marius Plioraitis (sportiniai šokiai)
Su Klaipėdos universiteto kolektyvu „Žuvėdra“ 1999 metais pasaulio ir Europos Lotynų Amerikos sportinių šokių ansmablių čempionato auksą laimėjęs M. Plioraitis turėjo daug žadančią ateitį, tačiau įsivėlęs į nusikalstamą veiklą ją palaidojo.
Į teisėsaugos rankas perspektyvus šokėjas pirmiausiai pateko dėl automobilių vagysčių, buvo teisiamas. 2000 metais iš jo atimtas valstybinis apdovanojimas – Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinas. Jis tapo vienu iš kelių negarbingų asmenų Lietuvos istorijoje, iš kurio tokį apdovanojimą teko grąžinti.
2004 metų liepą teismas už dalyvavimą uostamiesčio Storinių gaujos veikloje M. Plioraičiui skyrė puspenktų metų nelaisvės, tačiau dar neįsigaliojus nuosprendžiui M. Plioraitis vėl pakliuvo į policijos pareigūnų rankas. Tąkart Klaipėdos apygardos teismas buvo griežtas – buvusiam sportininkui skyrė maksimalią bausmę – penkis metus kalėjimo.
Romanas Brazdauskis (krepšinis)
Vienas iš Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės narių, 1992 metais pasidabinusių Barselonos olimpinių žaidynių bronzos medaliu, savo gerą vardą sugriovė pasukęs nusikaltėlių keliu ir mėgindamas gyvenimui užsidirbti nelegaliu būdu.
2002 metų pavasarį R. Brazdauskis buvo nuteistas kalėti trejus metus ir aštuonis mėnesius už cigarečių kontrabandą stambiu mastu ir mokesčių slėpimą. Tiesa, kretingiškis už gerą elgesį iš kalėjimo paleistas anksčiau – belangėje prabuvo tik pusę jam skirtos bausmės laiko.
Panevėžio „Lietkabelyje“ krepšininko karjerą pradėjęs 204 cm ūgio puolėjas pakeitė devynias komandas, tačiau ilgiausiai vilkėjo Rygos ASK, Vilniaus „Statybos“ ir Kauno „Žalgirio“ ekipų marškinėlius. Didžiausią trofėjų krepšininkas iškovojo su Lietuvos rinktine – 1992 metais tapo Barselonos olimpinių žaidynių prizininku. R. Brazdauskio sūnus Lukas vilki NKL lygoje rungtyniaujančios komandos Alytaus „Dzūkijos“ marškinėlius.
Vaidotas Stankevičius (dziudo)
1998 metų spalio 16-osios naktį Kaune, garaže prie Islandijos plento, iš pasalų nušautas Lietuvos dziudo federacijos viceprezidentas, Kauno dziudo klubo prezidentas V. Stankevičius. Tuometiniame kriminaliniame pasaulyje jis garsėjo Smauglio pravarde.
1983–1985 metais Kaune ir aplinkiniuose rajonuose pradėjo akiplėšiškai siautėti Smauglio gaujos vyrai, anksčiau tarnavę sovietų desantininkų sportininkų batalione. Būtent tada Maskvos KGB vadovų pasitarimuose pradėta kalbėti, kad Kaune egzistuoja mafija, turinti stiprią priedangą.
1985 metais už daugybę vagysčių V. Stankevičius buvo nuteistas 14 metų laisvės atėmimo bausme. 1993-iaisiais, pačiame nepriklausomos Lietuvos banditizmo įkarštyje, vyras paleistas į laisvę ir nuo tada reikalų su teisėsauga neturėjo. Tačiau palaikė ryšius su įtakingiausiais to meto verslininkais.
Buvę įtakingi kovų sporto atstovai net šiandien prisimena, kad V. Stankevičius buvo ne tik gabus dziudo kovotojas, bet ir artimas jų bičiulis, o piktos skeptikų kalbos dziudo pasaulio asmenų nejaudina. Jis kovojo labai nuožmiai, su dideliu pykčiu – gerąja, sportine prasme.
Prieš mirtį Lietuvos dziudo federacijos viceprezidento pareigas ėjęs Smauglys atkakliai siekė, kad tarp dziudo klubų vyktų sąžininga konkurencija, ir sugebėdavo greitai gauti trūkstamų lėšų varžyboms. Smauglio žudikai ir tikrieji užsakovai neišaiškinti iki šiol.
Remigijus Daškevičius (boksas)
Bokso pasaulio veteranai su nostalgija prisimena metus, kai Lietuvos bokso federacijos (LBF) vadovo pareigas ėjo anuomet Kaune klestėjusių Daškinių grupuotės vadeiva R. Daškevičius.
Daškės pravarde garsėjęs kaunietis 2001-ųjų lapkritį buvo nužudytas Vilniuje, tik išėjęs iš vieno italų restorano. Jo įspūdingas paminklas iš pilko granito su natūralaus dydžio bronzine velionio skulptūra ir šiandien traukia smalsuolių akį prestižinėse Kauno Petrašiūnų kapinėse.
Kaip teigia boksui artimi žmonės, kad ir ką žmonės šiandien kalbėtų apie R. Daškevičių, būtent jis padėjo atgaivinti lietuvišką boksą. Daugeliui padarė įspūdį organizaciniai vyro sugebėjimai. „Jei šiandien jis būtų gyvas, mes, boksininkai, kur kas lengviau kvėpuotume“, – sakė vienas iš LBF atstovų.
Paauglystės metais R. Daškevičius triskart tapo Lietuvos jaunimo ir jaunių bokso varžybų čempionu, o sovietinės Lietuvos jaunimo turnyre užėmė penktą vietą. Tarnaudamas Kaune dislokuotame desantiniame Sovietų Sąjungos dalinyje jis pradėjo intensyviai treniruotis pas triskart pasaulio sambo čempioną – tuometį sovietų armijos karininką, kuris vėliau nemažai prisidėjo prie lietuviškos kariuomenės suformavimo. Netrukus profesionaliai įvaldęs imtynių techniką Daškė iškovojo SSRS ginkluotųjų pajėgų artimos kovos čempiono titulą.
XX a. paskutinio dešimtmečio pradžioje R. Daškevičius buvo svarbiausias įžūliausių Žaliakalnio nusikaltėlių gaujos Daškinių autoritetas ir vadovavo galingiausiems anų laikų Kauno „stogams“ – iš įvairių sporto klubų suformuotoms savotiškos apsaugos ir reketo gaujoms.
Daškiniai – vienintelė kauniečių nusikaltėlių „šeima“, vienijusi garsius atletus, o ne bet kokį įsakymą pasiruošusius įvykdyti gatvės mušeikas. Keletą metų R. Daškevičiaus gaujoje buvo ir V. Stankevičius-Smauglys bei kiti aštraus sporto atstovai.
Prieš mirtį R. Daškevičius atkakliai veržėsi net į tarptautinius bokso vandenis. Jis buvo išrinktas Europos mėgėjų bokso federacijos finansų komisijos nariu ir pretendavo tapti vienu iš šios asociacijos lyderių Rytų Europoje.
Jonas Dambrauskas (boksas)
Garsaus Vilniaus advokato Sergejaus Novikovo žmogžudystės byloje teisiamas vilnietis pastaraisiais metais garsėjo kaip Dambrauskinių gaujos šulas.
Praeityje vyras keturis kartus tapo Lietuvos bokso čempionu, mėgino jėgas Europos, pasaulio čempionatuose. „Kadaise J. Dambrauskas buvo nepaprastai talentingas boksininkas. Galėjo iškovoti net olimpinį medalį“, – tvirtino legendinis boksininkas Danas Pozniakas.
Žymiausi užsienio sportininkų nuopuoliai
Oscaras Pistoriusas (lengvoji atletika)
Šešiskart parolimpinių žaidynių nugalėtojas kaltinimas savo draugės Reevos Steenkamp žmogžudyste. Lengvaatlečiui gresia laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Teigiama, kad „Blade Runner“ pravardę turintis bėgikas, kuriam vietoj kojų įdėti dirbtiniai implantai, 2013 metų vasario 14 dienos ryte savo namuose keturiais pistoleto šūviais nušovė savo draugę. Tam tikros tragedijos detalės iki šiol neaiškios.
O. J. Simpsonas (amerikietiškas futbolas)
Buvęs amerikietiško futbolo žaidėjas 1994 metais buvo apkaltintas užmušęs savo buvusią žmoną Nicole Simpson ir jos draugą Ronaldą Goldmaną. Teismo proceso metu išteisintas. Argumentas – nusikaltimo vietoje rastos pirštinės nebūtų tikusios Simpsonui. 2008 metais jis vėl pateko į teisiamųjų suolą. Šįkart dėl įsibrovimo ir žmonių pagrobimo jam skirta 33 metų laisvės atėmimo bausmė.
Jovanas Belcheris (amerikietiškas futbolas)
Amerikietiško futbolo žaidėjas iš „Kansas City Chiefs“ ekipos 2012 metų gruodžio 1 dieną nušovė savo draugę. Vėliau nuvykęs į treniruočių bazę jis komandos trenerio ir personalo akivaizdoje nusišovė pats. Tragiškai Anapilin iškeliavusi pora kartu augino sūnų.
Mike‘as Tysonas (boksas)
1992 metais Geležinis Mike‘as buvo apkaltintas grožio konkurso „Black America“ dalyvės Desiree Washington išprievartavimu. Nežinia, ar tuometinis pasaulio sunkaus svoro bokso čempionas iš tiesų buvo kaltas. Kaip vėliau paaiškėjo, auka ir anksčiau buvo melagingai apkaltinusi išprievartavimu kitus. M. Tysonas buvo nuteistas 6 metams kalėjimo, tačiau po 3 metų paleistas. 1999 metais buvo apkaltintas dviejų žmonių užpuolimu po autoavarijos ir vėl nuteistas vieneriems metams kalėjimo bei 200 valandų viešųjų darbų.
KOMENTARAS
Rinalda Germanienė, sporto psichologė
„Sportas ir agresija – susiję dalykai. Psichologai daro prielaidą, kad sportininko aukšti rezultatai sporte padidina sportininko agresyvumą. Sporto psichologai išskiria priešišką ir instrumentinę agresiją. Priešiškos agresijos tikslas – padaryti fizinę ar psichologinę žalą kitam, o instrumentinė agresija susijusi su tikslo siekimu, pvz. laimėti kovą. Šios dvi agresijos formos turėtų būti atskirtos. Iš patirties su krepšininkais bei kitais sportininkais, galiu pasakyti, kad pagrindinis trenerių prašymas būna pvz. „ginkis agresyviau“, „daugiau sportinio pykčio“ ir panašiai. Dažnai tikima, kad agresyvumas sporte padeda laimėti. Kitaip tariant kalbama apie instrumentinę agresiją, tikslui pasiekti. Arba dar kitaip vadinamą sportinį pyktį. Kas gi yra tas sportinis pyktis?
Sportinis pyktis = įkvėpimas + agresyvumas, sukoncentruotas į sunkios užduoties įveikimą. Tokie jausmai padeda mobilizuoti visas organizmo jėgas – fizines ir psichologines – ir įveikti visas kliūtis, iškylančias stresinėse situacijose. Naujausi tyrimai rodo, kad sporte sportinis pyktis gali peraugti į priešišką agresiją (seksualinę ar fizinę prievartą prieš moteris ir kita) ne sporto aikštelėje, bet gyvenime. Kai kurios sporto šakos gali būti labiau susiję su smurtu ir netinkama agresija.
Kontaktinis sportas, boksas, kovų menai, krepšinis agresijos išprovokuoja daugiau. Agresija gali suteikti sportininkams pranašumo, pripažinimo jausmą. Anot psichologo A. Adlerio, gyvenime išsikerojus pripažinimo siekiui įtampa taip sustiprėja, kad ilgainiui žmogus susitelkia į galios ir pranašumo tikslą ir intensyviau stengiasi jį pasiekti. Jo gyvenimas virsta didelio triumfo laukimu. Toks žmogus praranda realybės jausmą, nes nutrūksta jo ryšys su gyvenimu, jį nuolat kamuoja klausimas, kokį įspūdį jis daro kitiems ir ką kiti apie jį mano. Tokia laikysena itin riboja individo veiksmų laisvę, ir ryškiausiu būdo bruožu tampa tuščiagarbystė.
Kovingai nusiteikusiems žmonėms neretai būdinga neapykanta. Neapykanta gali būti itin intensyvi ir pasireikšti pykčio ar agresijos priepuoliais. Neapykantą sukeliantys objektai gali būti įvairūs. Žmogus gali neapkęsti jam keliamų uždavinių, pavienių asmenų, kitos lyties ir panašiai. Kitaip tariant, sportas susijęs su galimybe išlieti savo agresyvias tendencijas, kurių priežastys dažnai yra sportininko menkavertiškumas, tuščiagarbystė, pavydas, godumas, neapykanta, nusivylimas ir kita.
Sportas gali būti viena iš vietų mokyti jaunimą net tik agresyvaus žaidimo, bet ir emocinės inteligencijos, savikontrolės. Pavyzdžiui, vienas tyrimas parodė, kad 13-17 metų nusikaltėlių grupė, praktikuodama taekwondo, atsižvelgiant į šio sporto filosofinius elementus, buvo mokoma pagarbos kitiems, atsakomybės ir tokiu būdu sumažino savo agresiją palyginti su tais, kurie užsiminėjo šiuo sportu apsiribodami tik fizine technika.
Treneriai, tėvai turėtų sukurti tokį socialinį modelį, kurį stebėdami, jauni sportininkai bręstų kaip asmenybės, save kontroliuojančios, suvokiančios žmogaus reputacijos gyvenime esmę ir prasmę. Tai gali turėti teigiamus padarinius visuomenei ir pačiam sportininkui. Manau, kad sporte galima pasiekti aukštumų ir nesimėgaujant agresija. Tai pasiekiama skiriant tinkamą dėmesį sporto psichologijai.“
