Tai pranešė „Facebook“ grupė „Vilties spindulėlis“, kuriame pagalbos sulaukia visi ypatingi vaikai.
„Vienas už visus, o visi už vieną... Labai dažnai šią frazę kartodavom visi, kas pažinojo Nikituką... Mūsų mažąjį muškietininką.... Tris karalius išlydėjęs, mūsų mažasis kovotojas, padovanojęs savo nuostabią paskutinę šypseną mamytei, šiandien iškeliavo ten, kur visada šilta ir gera, kur žydi gėlės ir skraido drugeliai, kur visi vaikučiai laimingi, nes gali bėgioti, žaisti, juoktis ir jiems nieko neskauda .
Šiandien mes tariame:
- Gero skrydžio mažasis mūsų Nikituk! Mes netariam SUDIE, mes tariam IKI.
Norime pareikšti gilią ir nuoširdžią užuojautą Nikituko šeimai. O jūsų visų paprašyti maldele išlydėti mūsų mažąjį draugą“, – rašė grupėje.
Nikita – vienas iš penkių vaikų šeimoje
Naujienų portalas tv3.lt primena Trakų rajone, Lentvario mieste, gyvenančios šeimos istoriją. Kristinos Giliūnaitės ir jos vyro šeimos gyvenimas nebuvo rožėmis klotas. Moteris prisimena, kad dar visai neseniai jai drauge su vyru ir penkiais vaikais teko glaustis vos vieno kambario bute.
„Šiuo metu kartu su šeima gyvename trijų kambarių socialiniame būste. Kadangi aš buvau neregistruota šiame mieste, rašiau laišką net miesto merei. Viename kambaryje septyniese nelabai patogiai pagyvensi...“, – kelią link išsvajoto socialinio būsto prisiminė daugiavaikė mama.
Kadangi K. Giliūnaitė kartu su savo vyru augina net penkis vaikus, socialinio būsto jiems teko laukti ne tiek ir ilgai – maždaug apie metus.
„Visą butą tvarkėmės už savo lėšas, gavome daug medžiagų iš aplinkinių žmonių, kurie mums labai padėjo“, – pridūrė ji.
Taip gražiai įsikūrus Lentvario mieste, K. Giliūnaitė kiekvieną dieną savo vyrą išleidžia į darbą, o pati moteris lieka namuose su penkiais vaikais. Būtent vieno iš jų, berniuko Nikitos, istorija yra be galo jautri. Mažas vaikelis kovojo su gausybe ligų.
Žinojo, kad vaikelis sveikas negims
Pati K. Giliūnaitė prisiminė, kad visa ši skaudi ligų istorija prasidėjo Nikitai dar net negimus. Tačiau moteris patikina, kad jos ketvirtasis nėštumas nebuvo sunkus. „Jis buvo gana lengvas, bet mane 28 savaitę nusiuntė pas ginekologę Vilniuje, o vėliau ir genetikę, kuri patvirtino vaisiaus smegenų anomalijas“, – pasakojo ji.
Moteris tikino, kad ji įvairiausias būdais bandė sužinoti tokių anomalijų priežastis, tačiau jos teigimu, gydytojai tam tikslių priežasčių neturi. „Darėme visus genetinius tyrimus, jie buvo neigiami. Yra jie manęs klausę, ar aš sirgau gripu. Patvirtinau, kad laukdamasi iš tiesų sirgau vieną kartą. Bet žinote, čia tik prielaidos...“, – manė daugiavaikė mama.
K. Giliūnaitė, sužinojusi skaudžią tiesą, iš karto pradėjo klausinėti gydytojų, su kokiomis pasekmėmis teks susidurti jai ir jos būsimam vaikeliui. „Man pasakė, kad jis bus protiškai atsilikęs. Bet ši sąvoka turi daug reikšmių, niekada negalėjau pagalvoti, kad jis gims su tokiomis baisiomis ligomis“, – skaudžiais prisiminimais dalijosi pašnekovė.
Dar prieš gimdymą moteris su gydytojais nusprendė, kad ji gimdys Vilniuje arba Kaune, kadangi nėštumas buvo itin rizikingas, o pats vaisius turėjo gimti su problemomis.
„Skaudu prisiminti, kas tuo metu dėjosi mano galvoje ir širdyje. Nežinojome kas bus su vaikeliu ir kokios pasekmės mūsų laukia...“, – sakė ji.
Ligų – visa puokštė
2015 balandžio 17 dieną K. Giliūnaitė pagimdė 37 savaičių sūnelį Nikitą. Nors vaikelio fizinė būklė buvo įvertinta 8 – 9 balais, jis iš karto buvo paguldytas į patologinį skyrių tolimesniems tyrimams. O tada pasipylė ir visos diagnozės – įgimtos CNS anomalijos, itin maža galvytė išdavė mikrocefalija, nustatyti regos sutrikimai (akyčių tinklainės degeneracijos).
„Aš vis dar nežinau, ar jis mato ar ne. Į šviesą reaguoja, bet gydytojai tiksliai nustatyti, ar jis mato, negali“, – paaiškino moteris.
Berniukui be viso to, diagnozuotas cerebrinis paralyžius, spazminė kvadriplegija, CNS formavimosi ydos, polimikrogirija, smegenėlių kirmino apatinės dalies hipoplazija, vidinė hidrocefalija.
Nikitai nebuvo atliktos jokios operacijos, vargu, ar jos būtų padėjusios, nes berniukas gimė su įgimtomis anomalijomis. „Mano gydytoja man pasakė, kad jis bus daržovė ir būkite pasiruošę laidotuvėmis“, – skausmingai pridūrė berniuko mama.
Stiprėja akyse
K. Giliūnaitės pripažino, kad iš pradžių šeimai iš tiesų buvo labai sunku, bet laikui bėgant, jie susitaikė su tuo, kad jų lauktas mažylis kitoks nei kiti vaikučiai.
„Ne veltui jis atėjo į mūsų šeimą, matomai žinojo, kad bus mylimas be galo... Dar nebuvo nė pusės metukų, kai Nikitukui pripažino sunkią negalią ir skyrė ją iš karto iki 18 metų. Sukakus metukams atsirado priepuoliai, buvo diagnozuota simptominė epilepsija, kuri su laiku tik intensyvėjo, kito ir atsirasdavo vis naujų ir naujų priepuoliukų. Mums traukuliukus sustabdydavo hormonų terapija“, – pasakojo moteris.
Moteris nepasidavė dėl savo sūnelio geresnės ateities ir nuoširdžiai džiaugiasi kiekvienu berniuko pasiekimu. Per tuos metus Nikita itin sutvirtėjo, kadangi lankėsi įvairiose reabilitacijose.
„Labai stengiamės ir norime padėti savo berniukui. Reabilituojamės Lietuvoje: esame buvę Vilniaus raidos centre, Abromiškių sanatorijoje, kelis kartus paskutiniu metu važiavome į Druskininkus. Jis dabar labai sustiprėjęs, bando pats ilgai nulaikyti galvelę, tapo judresnis ir labiau reaguoja į aplinką ir žmones, o pakalbintas šypsosi. Man taip džiugu, kai matau, kad mano vaikas kabinasi į gyvenimą ir kovoja“, – džiaugsmo neslėpė pašnekovė.
