Skaudi tiesa: yra tik 5 proc. tikimybė išsaugoti pasaulį tokį, koks jis yra dabar

Paryžiaus susitarimas, kurį pasirašė 195 valstybės, įpareigoja veikti taip, kad vidutinis temperatūros pakilimas neartėtų prie 2 laipsnių ribos lyginant su priešindustriniu laikotarpiu. Susitarimas taip pat kelia ambicingus tikslus, kad atšilimas neviršytų 1,5 laipsnio ribos. Tačiau naujai atliktas tyrimas rodo, kad tokio optimistinio scenarijaus išsipildymo galimybė yra tik 1 procentas.

„Mes esame daug arčiau ribos nei manome. Jei norime išvengti atšilimo 2 laipsniais, mūsų veiksmams yra labai mažai laiko. Visuomenė turėtų būti labai susirūpinusi“, - sako Vašingtono universiteto akademikas Adrianas Rafterys.

Besikeičiančio klimato nuotraukos

(19 nuotr.)

Nuo 1940 iki 2000-ųjų buvo padarytas drastišką poveikis mūsų planetos ledynams. Šioje nuotraukoje Aliaskos Muir ledynas 1941 rugpjūtį, o dešinėje 2004 metų rugpjūtį.(NASA nuotr)

Štai sniegas, kuris liko ant Matterhorn kalno Šveicarijoje 2005 metais lyginant su 1960 mertų rugpjūčiu.(NASA nuotr.)

Nuo 1970 metų NASA pradėjo naudoti palydovines nuotraukas dokumentuoti miškų kirtimą keliuose nacionaliniuose parkuose visame pasaulyje. Štai Elgonas, nacionalinis parkas Ugandoje, 1973 metais bei 2005 metais. (NASA nuotr.)

+15

Matoma, kaip miškų kirtimas paveikė Saltos miestą, Argentinoje.1972 ir 2009 metų nuotr. (NASA)

Miškų naikinimas yra matomas ir Kenijos Mau miškuose. 1973 – 2009 metų nuotraukose. (NASA)

Panaši situacija susiklosčiusi ir Kenijos ežero Nakuru nacionaliniame parke, kuris parodytas 1973 ir 2000 m. nuotraukose (NASA)

Miškų naikinimas taip pat paplitęs Pietų Amerikos Atlanto miškuose Paragvajuje - štai kaip jis atrodė 1973 metais, palyginti su 2008 m.

Šis Rondonijos miškų plotas esanti Brazilijoje,taip pat buvo labai iškirstas 1975 - 2009 metais. (NASA)

Toks pats likimas ištiko ir Baban Rafi miškui Nigeryje nuo 1976 iki 2007 m. (NASA)

Šie vaizdai iš miškų Kenijoje 1976 m, palyginti su 2007 m.

Klimato kaita labai paveikė ledynus 1970 metais. Štai nuotraukos iš Qori ledyno esančio Peru 1978 ir 2011 metais. (NASA)

Šie vaizdai užfiksuoti Ekvadore, aiškiai matomas tirpstančio ledo kiekis nuo 1986 metų kovo iki 2007 metų vasario. (NASA)

Nuo 1980 metų NASA taip pat fiksuoja senkančius ežerus visame pasaulyje, pradedant nuo šio , Didžiosios kopos nacionalinio parko esančio Kolorade 1987 - 2011 m.(NASA)

Aralo jūra, esanti centrinėje Azijoje, sumažėjo drastiškai tarp 2000 ir 2014 m.(NASA)

Taip nutiko ir rezervuarui Naujoje Meksikoje. Čia lyginamos 1994 ir 2013 metų nuotraukos. (NASA)

Išdžiuvusios upės nuotrauka Arizonoje ir Jutoje. 1999 metų kovas ir 2014 metų gegužės mėnuo. (NASA)

Argentinos Mar Čikita ežeras stipriai išdžiuvo nuo1998 iki 2011 metų.

Sausros per pastaruosius keliarius metus turėjo didelės įtakos JAV. Čia yra trys džiūvančio vandens Kanse, kurios buvo nufotografuotos 2010, 2011 ir 2012 m.

Irane taip pat jaučiama kaita, džiūsta Urmijos ežeras, tai puikiai matosi nuotraukose darytose 2000 metų liepą ir 2013 metų liepą.

+15

2 laipsnių riba buvo pasirinkta dėl to, kad mokslininkai politikus įspėjo dėl grėsmingo jūros lygio kilimo, sausrų, karščio bangų ir socialinių neramumų, galinčių kilti dėl augančios temperatūros. Tokias grėsmes pabrėžė atskiras tyrimas, parodantis, jog nevaldoma klimato kaita nusineš apie 60 tūkstančių gyvybių visame pasaulyje iki 2030-ųjų. Sulaukus 2100 metų šis skaičius bus pasiekęs 260 tūkstančių.

Pagal Vašingtono universiteto atliktą tyrimą, yra 90 procentų tikimybė, kad iki 2100 metų vidutinė temperatūra pakils nuo 2 iki 4,9 laipsnių. Tai reikštų, jog pildosi vidutinės grėsmės scenarijus, paviešintas Jungtinių Tautų klimato kaitos tarpvyriausybinės ekspertų grupės.Tyrimas paneigia optimistiškiausius ir pesimistiškiausius planus. Pesimistai tvirtino, kad blogiausiu atveju temperatūra nuo priešindustrinių laikų galėtų pakisti net 6 laipsniais.

Tuo tarpu naujasis tyrimas tikrino ne šiltnamio dujų poveikį temperatūrai. Pasirinkta vertinti 50 metų pasaulio populiacijos, bendrojo vidaus produkto per capita ir anglies dioksido intensyvumą (t. y. kiek anglies dioksido yra išmetama į orą už kiekvieną dolerį kainuojančius ekonominius veiksmus).

Technologinė pažanga turėtų leisti šį intensyvumo rodiklį per artėjantį šimtmetį sumažinti 90 procentų. Taip pat turėtų aiškiai pasirodyti situacijos Kinijoje ir Indijoje gerėjimas. Tačiau šis mažinimas vis tik nebus pakankamai intensyvus tam, kad nebūtų perženkta 2 procentų riba.

Manoma, kad iki 2100-ųjų pasaulio populiacija pasieks 11 milijardų žmonių, tačiau tyrimas rodo, kad tokių skaičių poveikis turės mažai įtakos temperatūros kaitai.

Jau seniai pripažįstama, kad emisijos sumažinimas pagal Paryžiaus susitarimą nebus pakankamas tam, kad būtų išvengta 2 laipsnių atšilimo. Vis tik tikimas, kad periodinis įsipareigojimų peržiūrėjimas leis dar labiau sumažinti emisijas.

„Net jeigu 2 laipsnių tikslas nebus pasiektas, labai svarbu imtis veiksmų. Kuo labiau didės temperatūra, tuo baisesnis bus jos poveikis“, - sako A.Rafterys.