Apie netektį socialiniuose tinkluose pranešė Mažeikių muziejus: „Krentant lapams, Viešpats pas save netikėtai pasišaukė ilgametę Mažeikių muziejaus vadovę Adelę Cholodinskienę.
Adelė Pušinskaitė Cholodinskienė gimė 1944 m. gegužės 4 d. Lenkimuose (Skuodo raj.) Baigusi vidurinę mokyklą, studijavo archeologiją Vilniaus universitete. Po studijų, 1967-ųjų rugpjūčio 7 d., buvo paskirta dirbti Mažeikių kraštotyros muziejaus direktore.“
Darbai nebus užmiršti
Muziejaus kolektyvas prisiminė velionės nuveiktus darbus ir jos indėlį į muziejaus gyvavimą.
„Tuo metu muziejaus likimas kabojo ant plauko – Mažeikių kultūrą kuruojantis valdžios atstovas jau planavo Mažeikių kraštotyros muziejų uždaryti, o eksponatus perduoti Telšių muziejui „Alka“, taip užbaigiant prieš tai daugelį metų buvusį varganą Mažeikių muziejaus egzistenciją.
Praūžus Antrajam pasauliniam karui, 1955-aisiais supleškėjus mokyklai, kurios patalpose veikė muziejus, iš 1928-aisiais įkurto Mažeikių muziejaus buvo mažai kas likę, jo direktore pradėjus dirbti A. Cholodinskienei, muziejinių vertybių čia turėta tik apie pusantro tūkstančio, o darbuotojų buvo vos du – tik mokslinis bendradarbis ir ekspozicijos prižiūrėtojas.
Jaunos specialistės, jai tapus muziejaus direktore, laukė dideli darbai. Kaip savarankiško muziejaus vadovė ji neturėjo galimybių daug ką nuveikti, nes po kelių mėnesių Ministrų Tarybos nutarimu 1968 m. Mažeikių muziejus buvo prijungtas prie Telšių kraštotyros muziejaus (dabar Žemaičių muziejus „Alka“) ir pradėjo veikti kaip šio muziejaus ekspozicinis padalinys (filialas).
A. Cholodinskienė, dirbdama šio muziejaus vadove, kartu su patyrusiais Telšių muziejininkais nuolat važinėdavo po kaimus rinkdama etnografines muziejines vertybes, dalyvavo archeologinėse ekspedicijose.
1972 m. ji kartu su Telšių muziejininku Vitu Valatka (1927–1977) įrengė Mažeikių muziejaus istorinę ekspoziciją. Nežiūrint sovietmečio ideologinių klišių, ji tada buvo geriausia, ką iki to laiko šiame muziejuje buvo galima pamatyti“, – rašoma socialiniuose tinkluose.
Prasidėjus Atgimimui, 1989 m. Mažeikių kraštotyros muziejus buvo atskirtas nuo Telšių muziejaus „Alka“ ir tapo savarankišku, tada į muziejų priimta daugiau darbuotojų, rinkiniai kasmet buvo pildomi naujais vertingais eksponatais.
Ilgamečių A. Cholodinskienės pastangų dėka, 1993 m. muziejui skirtos naujos patalpos – Vaikų muzikos mokyklos flygelis:
„Mažeikių muziejaus savarankiškumas A. Cholodinskienei sutapo su jos nauju veiklos baru – organizacine veikla buriant Žemaitijos savivaldybių muziejus, rašytojos Šatrijos Raganos bendriją, organizuojant muziejuje Dailės akademijos dienas, garsių muzikų, literatų vakarus, kuriuos iki šiol prisimena mažeikiškiai.
Vadovaujant A. Cholodinskienei į Mažeikių muziejų buvo integruoti trys didelio lankytojų dėmesio sulaukiantys ekspoziciniai padaliniai: 1995 m. įkurtas Viekšnių pirmosios vaistinės muziejus (vienintelis tokio tipo muziejus, veikiantis Lietuvoje), nuo 1981 m. Viekšniuose veikiantis Lietuvos aviacijos pradininko Aleksandro Griškevičiaus muziejus, 1987 m. lankytojams duris atvėrusi brolių profesorių Mykolo, Vaclovo, Viktoro Biržiškų memorialinė ekspozicija Viekšniuose.
Reikšmingiausias A. Cholodinskienės darbas, savotiškas jo paminklas – tai muziejuje įrengta archeologinė ekspozicija „Mažeikių kraštas: tarp kuršių, žiemgalių ir žemaičių“.
1972 m. archeologines ekspedicijas su V. Valatka pradėjusi A. Cholodinskienė tyrinėjo Skėrių, Kukių, Zastaučių senkapius, su istorijos instituto archeologais – Pavirvytės-Gudų, Griežės, Kivylių archeologinius paminklus.
Mažeikių muziejuje buvo sukaupta apie 4 tūkst. archeologinių radinių kolekcija, kurioje daug unikalių, Lietuvos istorijos pažinimui itin svarbių objektų.
Vilniaus dailės akademijos parodoje „Baltų menas“, buvo gausu Mažeikių muziejaus muziejinių vertybių, keliaujant po kaimyninių valstybių sostines, A. Cholodinskienė šios parodos vienam iš pagrindinių organizatorių prof. Adomui Butrimui pasiūlė šios parodos pagrindu Mažeikių muziejuje įrengti nuolatinę ekspoziciją. Pasiūlymas buvo priimtas ir muziejuje atsirado itin didelio lankytojų susidomėjimo sulaukusi ekspozicija.
2002 m. už nuopelnus kultūrai, Mažeikių kraštui, Šatrijos Raganos atminimo puoselėjimą, rašytojos kūrybos ir gyvenimo idealų populiarinimą A. Cholodinskienė buvo apdovanota Rašytojos Marijos Pečkauskaitės premija ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu.“
Pranešama, kad į užtarnautą poilsį A. Cholodinskienė išėjo 2014 m., sulaukusi 70-mečio. Mažeikių muziejui velionė atidavė 47-erius gyvenimo metus ir paliko reikšmingą įnašą į muziejaus gyvavimą.
„Velionė Mažeikių muziejų paliko gerokai sustiprėjusį, turintį turtingus rinkinius ir darbštų, kūrybingą kolektyvą. Ji paliko gilų, reikšmingą pėdsaką Mažeikių miesto ir viso rajono visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime.
Netekties proga užjaučiame jos artimuosius, buvusius bendradarbius, visus draugus ir pažįstamus“, – velionės atminimą pagerbė Mažeikių muziejaus kolektyvas.
