Mykolas Arlauskas gimė 1930 m. spalio 1 d. Turloviškių kaime (Kaišiadorių r.). 1937–1941 m. mokėsi Kaišiadorių rajono Mūro Strėvininkų pradinėje mokykloje, 1941–1943 m. – Žiežmarių pradinėje mokykloje, 1943–1944 m. – Kaišiadorių gimnazijoje, 1944–1946 m. – Žiežmarių progimnazijoje.1946–1950 m. – aukso medaliu baigė Kaišiadorių gimnaziją. 1950–1955 m. studijavo ir baigė su pagyrimu Lietuvos žemės ūkio akademiją.
1955–1956 m. dirbo Lietuvos mokslų akademijos Žemdirbystės ir dirvožemio institute jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu. 1956–1988 m. – Lietuvos žemdirbystės mokslinio tyrimo institute vyresniuoju moksliniu bendradarbiu. 1958 m. – Dotnuvos eksperimentinio ūkio skyriaus valdytoju, o nuo 1958–1960 m. – vyriausiuoju agronomu. 1988–1992 m. – Lietuvos žemdirbystės institute vadovaujančiu, o nuo 1992 m. – šio instituto vyriausiuoju moksliniu bendradarbiu.
1966 metais Lietuvoje organizavo pirmas arimo varžybas. 1967 m. buvo vienas pagrindinių TSRS artojų varžybų organizatorių ir jos I–III tarptautinių arimo varžybų komandos treneris. 1966–1986 m. – LTSR artojų komandos treneris.
1990 m. kovo 4 d. išrinktas LTSR Aukščiausiosios Tarybos deputatu Kėdainių rajono Dotnuvos rinkiminėje apygardoje Nr. 87. 1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos Nepriklausomos valstybės atkūrimą. Dirbo Agrarinėje komisijoje. Priklausė Sąjūdžio centro frakcijai.
Yra parašęs monografijų, knygų, paskelbęs mokslinių ir publicistinių straipsnių žemdirbystės tobulinimo klausimais Lietuvos ir užsienio leidiniuose. Prisimindamas Kovo 11-ąją Mykolas Arlauskas sakė: „Kokia tai buvo vienybė! Taigi Kovo 11-osios Aktu mes žengėme lemiamą žingsnį – pranašo žingsnį. Buvome visi susitelkę, buvo aiškus tikslas. Visa tai prisiminus tenka tik labai labai apgailestauti, kad vėliau, laikui bėgant, dėl įvairių priežasčių šita galinga jėga išblėso ir dėl to per dešimtmetį daug reikalingų darbų Lietuvos žmonėms nesuspėta padaryti, o šalia gražių daigų ėmė bujoti gajos visuomenės piktžolės. Tačiau džiugina tai, kad ne šiandien, tai rytoj mes atsistosime ant tvirtų kojų.“
Užaugino dukrą Žydrę ir sūnų Giedrių. Atsisveikiname su nusipelniusiu agronomu, paprastu žmogumi, kuris visą gyvenimą rūpinosi kaimo žmonių gyvenimo gerove.
Lietuvos valstybės atkūrimo dešimtmečio proga apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu. 2018 metais suteiktas Kėdainių krašto garbės piliečio vardas.
