Daug sąmyšio sukėlusi Ekonominio saugumo stiprinimo programa gali jo sukelti dar daugiau. Mat, anot politikų, teiginio, kad skandinavų kapitalas kelia grėsmę šalies ekonominiam saugumui, išbraukti nė neketinama.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas „Respublikai“ teigė, esą Lietuvos banko valdybos pirmininką Reinoldijų Šarkiną papiktinusi formuluotė dokumente veikiausiai išliks. Tuo tarpu Ūkio ir Finansų ministerijos planuoja kurti tarpžinybinę darbo grupę, kuri tobulins prieštaringai vertinamą dokumentą.
„Durniai“ nuostatų nekeis
R.Šarkino „durniais“ išvadinti specialistai, rodos, neketina iš programos išimti teiginio, esą skandinavų kapitalas kelia grėsmę Lietuvos saugumui. „Kiek žinau, jie ir toliau tą patį rašo - vis tiek jie įžvelgia tą pavojų. Tokias prielaidas daryti, aišku, galima. Bet panikai kelti reikia turėti informacijos apie tuos bankus, jų investicijų portfelius ir t.t.“ - piktinosi K.Glaveckas.
Politikas taip pat negailėjo kritikos programos rengėjams - esą joje atsispindi kvalifikuotų specialistų trūkumas valstybinėse institucijose.
„Valstybė, lyg ir turėdama pinigų, nepajėgia to padaryti (įvertinti šalies ekonomikos padėties), dėl to žinios yra paviršutiniškos. Visi pagrindiniai ekspertai Lietuvoje - komercinių bankų analitikai. O juk nei vienas banko analitikas nekomentuos nepalankiai bankui. Jie prisirišę prie to, kas juos maitina“, - ironizavo pašnekovas.
Pasak jo, bent jau dabartiniame ekonomikos fone, kai didžiausią krizę patiria Amerikos bankai, Lietuva gali džiaugtis, kad liūto dalis mūsų bankų rinkos tenka skandinavams. Mat šio regiono bankai, priešingai nei, pvz., britų finansinės institucijos, turi mažai sąsajų su per visas siūles braškančia JAV sistema.
K.Glaveckas taip pat pridūrė nemanantis, kad Ekonomikos saugumo stiprinimo programa turėtų visuomenei atskleisti galimas grėsmes Lietuvos ūkiui. „Kai kalbama apie grėsmės, ant bažnyčios sienos niekas jų neužrašinėja. O jeigu tai tik dokumentas, kuriuo sakoma "matom grėsmes ir bandom jas įveikti", čia yra nerimtas darbas“, - teigė Seimo narys.
Tobulinimas gali užtrukti
Ūkio ministerijos sekretorius Gediminas Miškinis „Respublikai“ nei patvirtino, nei paneigė, kad ministerija skandinaviškame kapitale vis dar mato grėsmę Lietuvai. „Programa yra tikslinama. Esame paprašę konkrečių formuluočių iš Finansų ministerijos, Draudimo priežiūros komisijos, Lietuvos banko. Kai gausim – tikslinsim“, - teigė G.Miškinis.
Pasak jo, kol kas programos dalį, apimančią jos kuruojamą sritį, palaimino tik Susisiekimo ministerija. Iš kitų institucijų neva dar negauta jokių pasiūlymų. „Prašėme (pastabas pateikti - aut. past.) kuo greičiau, gal iki rugsėjo 12 ar 15 dienos, bet dar nieko neturim“, - sakė Ūkio ministerijos sekretorius.
Tuo tarpu Finansų ministerija savo pasiūlymus jau pateikė. Tiesa, ne dėl dokumento teksto, o dėl jo ateities. Ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėja Giedrė Balčytytė „Respublikai“ teigė, esą Ūkio ministerijai pasiūlyta sudaryti tarpžinybinę darbo grupę, kuri tikslintų programos dalį, susijusią su šalies finansų sektoriumi.
Nė vienos ministerijos atstovai „Respublikai“ nenurodė, kiek gali užtrukti programos tikslinimas.
„Respublika“ primena, kad programoje minimas ne tik skandinaviško kapitalo keliamas pavojus, bet ir galima lito devalvacija. Žiniasklaidai iškėlus tai į viešumą, Vyriausybė paskubom atšaukė dokumento svarstymą. R.Šarkinas, žurnalistų klausiamas apie galimą Skandinavijos bankų nepatikimumą, atsakė klausimu: „Kokie ekspertai? Kur tokį durnių radote?“
Šarūnas Černiauskas
