Galima kaltinti ilgas atšiaurias žiemas, giedras vasaros naktis ar net ką tik suvalgytą silkę, kurią tiesiog būtina užgerti alkoholiu - šiaip ar taip, skandinavai turi silpnybę alkoholiui, žinoma, jei tik gali jo gauti.
Kita vertus, santūrumo, išskiriančio skandinavus kaip Europoje mažiausiai suvartojančius alkoholio, iš jų galėtų pasimokyti visi. Tas santūrumas didele dalimi priklauso nuo griežtų alkoholio kontrolės įstatymų, turinčių šaknis XIX a. blaivybės sąjūdyje. Ne tokiu geru pavyzdžiu būtų tik "lengvo elgesio" danai, galintys kasdien laisvai pirkti alkoholinius gėrimus, išskyrus sekmadienį. Tačiau švedai, norvegai, suomiai ir islandai gali nusipirkti stipriųjų gėrimų tik valstybinėse parduotuvėse, kur antkainiai yra labai dideli, o alkoholio reklama minėtose šalyse yra uždrausta.
Vis dėlto griežta tvarka šiauriečių entuziazmo surengti išgertuves neatvėsina. Darbo dienomis jie demonstruoja liuteronišką susilaikymą, o penktadieniais plūsta į alkoholinių gėrimų parduotuves.
Ne tik kainos (alus kai kuriuose Norvegijos baruose kainuoja net 10 JAV dolerių) prideda susidomėjimo, daug ar mažai geria skandinavai. Užsieniečių smalsumą kursto ir išgėrusi švedų kompanija: įsilinksminusi ji būtinai uždainuos choru taip iškilmingai, kad imsi galvoti, jog švedai čia užtraukė valstybinį himną.
Pasaulyje santūrumu garsėjančių švedų pomėgio išgerti šaknys siekia vikingų paprotį išmaukti gerą gurkšnį iš bendruomenės rago.
Švedijos alkoholio mažmeninės prekybos monopolininkės "Anitra Steen" duomenimis, "didysis" savaitgalis prasidėjo tuomet, kai ūkininkai gaudavo dalį savaitės užmokesčio alkoholiu. Didžiosios Britanijos alkoholio tyrimų institutas pažymi, kad Šiaurės europiečiai vikingų laikų nepamiršta.
Dabartine alkoholio kontrolės politika siekiama įdiegti vadinamąją gėrimo kultūrą, aristokratiškas gėrimo manieras - gurkšnoti siūloma palengva, po lašelį, mėgaujantis ne alkoholiu, o procesu.
Teigiama, jog alkoholio vartojimo paplito kaip atsakomoji reakcija į monopoliją ir produktų normavimą kartu su XIX a. industrializacija, tuomet statistinis švedas vidutiniškai išgerdavęs po 50 litrų alkoholio per metus.
Dabar skandinavai galėtų pasigirti pagal oficialią statistiką mažiausiai suvartojantys alkoholio tarp Vakarų Europos šalių. Pavyzdžiui, norvegai išgeria tik trečdalį Airijos gyventojui tenkančio maždaug 16 litrų alkoholio kiekio. Tačiau Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, išgeriamo alkoholio kiekį reikėtų padidinti 20-30 procentų, mat skandinavai irgi nespjauna į kontrabandinius gėrimus bei naminukę.
Pavyzdį, kaip laikytis blaiviai, rodo Skandinavijos politikai. Norvegijoje šiuo metu yra įvesta griežta blaivybę palaikančio premjero Kjello Magne Bondeviko (Kjelo Magne Bondeviko) tvarka. Suomių Centro partijos lyderis Matti Vanhanenas (Matis Vanhanenas) ne tik pasisako prieš girtavimą, bet ir savo svečiams pasiūlo vandens arba pieno.
Nors ilgai spaudžiamas sušvelninti alkoholio reklamos draudimus, Švedijos parlamentas sutiko leisti reklamuoti tik ne stipresnius nei alus ir vynas gėrimus. "Absoliut" degtinės tėvynėje bei visose Šiaurės Europos šalyse (išskyrus Daniją) draudžiama skelbti šio gaminio reklamą.
Valdžia, pati pardavinėjanti gėrimus, teigia siekianti užkirsti kelią girtavimui ir diegti "gerąsias gėrimo tradicijas". Vis dėlto skandinavai pyksta, kad pas juos gėrimai kainuoja labai brangiai. Pigesnių gėrimų suomiai ieško Estijoje, norvegai - Švedijoje, švedai - Danijoje, o danai - Vokietijoje.
Apie alkoholio apmokestinimo sumažinimą kalbama, tačiau atsisakyti jo kainų reguliavimo nežadama. Turint omenyje reklamos draudimus, alkoholio importo verslas Skandinavijoje neatrodo patrauklus.
ELTA
