Vadinamojoje Kauno pedofilijos byloje slaptojo liudytojo žodžiai sudrebino ne tik visuomenę, bet ir nepajudinamais vadintus aukštus policijos pareigūnus.
„Ar jūsų rankos suteptos krauju?“ – toks vieno žurnalisto užduotas klausimas ne tik lyg šešėlis persekioja šalies policijos vadovus, bet ir gerokai sudrebino šalies teisėsaugos institucijų pamatus.
Lietuva jau žino, kad viena didžiausių krizių pastaraisiais metais šalies policijos elitą ištiko dėl netikėtai per LNK eterį pasirodžiusio ir skandalingus liudijimus pateikusio slaptojo informatoriaus Tomo.
Policijos vadovams teko gintis nuo informatoriaus kaltinimų, kad būtent neveiksnūs teisėsaugininkai pro pirštus pažvelgė į jiems iš anksto suteiktą informaciją apie kruopščiai planuojamas 2009 metų spalio 5-osios skerdynes Kaune.
Tą dieną pedofilijos skandalo pagrindinis herojus, paslaptingomis aplinkybėmis vėliau miręs Drąsius Kedys, su jam talkinusiais pagalbininkais, esą nušovė teisėją Joną Furmanavičių ir Violetą Naruševičienę.
Bombą pakišo provokatoriai
Kauno žudynių byla iš karto apaugo mįslėmis, sąmokslo teorijomis. Kuluaruose ir privačiuose pokalbiuose pripažįstama: „Čia veikia įtakingi žmonės su antpečiais.“
Pastarosiomis dienomis internete teko perskaityti nemažai komentarų, kuriuos skelbiama, kad D. Kedžio mergaitės seksualinio išnaudojimo drama, pasiglemžusi penkių asmenų gyvybes (be J. Furmanavičiaus, V. Naruševičienės, D. Kedžio, mirė pagrindiniu įtariamuoju pedofilijos byloje vadintas ir buvusio D. Kedžio sesers Neringos Venckienės vadovo, tuomečio Kauno apygardos teismo pirmininko Alberto Milinio sūnus Vaidas bei verslininkas Andrius Ūsas – red. past.) yra Rusijos šešėlinio pasaulio kėslai, pasitelkus saugumo darbuotojus, taip siekiant destabilizuoti padėtį šalyje ir aukščiausiuose teisėsaugos sluoksniuose pastatyti savus žmones.
Tikėjosi prezidentės palankumo?
Asmuo, kuris, kaip įtariama, žinojo apie D. Kedžio planuojamas žudynes, teigė apie tai informavęs aukščiausiuosius šalies policijos vadovus. Minimas savo noru jau pasitraukę buvęs generalinio komisaro pavaduotojas Visvaldas Račkauskas, kuravęs šalies kriminalinę policiją, tuometis Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas, iki šio skandalo - buvęs Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovas Tomas Ulpis.
Neseniai pareigūnų namuose buvo atliekamos kratos. Abu pripažinti įtariamaisiais – jiems pateikti kaltinimai dėl piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo.
Į Generalinės prokuratūros darbuotojų klausimus teko atsakinėti ir tokio pobūdžio sudėtingus nusikaltimus tiriančio Kriminalinės policijos biuro viršininkui Algirdui Matoniui.
Po daugiau nei 4 val. trukusios apklausos A. Matonis prokuratūros pastate laukusiems žurnalistams sakė, kad jam įtarimų pateikta, tačiau jis pripažintas kaip specialusis liudytojas.
Pirmosios abejonės dėl V. Račkausko karjeros buvo pasėtos pernai pavasarį. Tada keli Kalvarijos rajono policijos kriminalistai kreipėsi į generalinį prokurorą ir prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jo ir kelių aukštų pareigūnų įtariamos neteisėtos veiklos.
Mažo miestelio kriminalistai V. Račkauskui pažėrė kaltinimų, esą jis su kolegomis dangstė kelis kontrabandininkus ir neva su šiais tiesiogiai bendravęs. Tačiau tokie įtarimai netrukus subliuško, o drąsų iššūkį metę Kalvarijos pareigūnai skubiai ir be didesnių ceremonijų buvo perkelti į žemesnes pareigas.
Apie V. Račkausko būdą sklandė nemažai prieštaringų kalbų. Neva buvęs ilgametis pareigūnas buvo savas aukščiausiųjų šalies politikų neformaliose sueigose. Jis itin artimus ryšius palaikė su „paksistų“ aplinkos žmonėmis.
Esą siekdamas būti lojalus, jis skleisdavęs įvairiausio pobūdžio duomenis, diskredituodavo net buvusius kolegas. Būta kalbų, kad per vieną tokių pašnekesių jis šalies prezidentės atstovams yra perdavęs žinią, kad neva buvęs visuomenės pamėgtas policijos komisaras ketina dalyvauti ateinančiuose prezidento rinkimuose.
Informatoriaus netektis
Pastarųjų dienų įvykius atidžiai stebintis buvęs ilgametis šalies policijos vadovas Vytautas Grigaravičius „Balsas.lt savaitei“ lakoniškai atsakė: „Vyksta labai negražūs dalykai. Šis atvejis labai skaudus ir gali atsiliepti ateities policijai.
Blogiausia, kad tokiais atvejais negalima surasti vieno atsakymo, nes abi pusės pateikia skirtingas versijas. Laikas parodys, kas iš tiesų buvo tikrasis kaltininkai šioje policijai nemalonioje istorijoje.“
Jis pasakojo, kad dar sovietmečiu kriminalinė milicija naudojosi slaptų bendradarbių apie nusikalstamą pasaulį teikiamais duomenimis.
„Kadaise tirdamas Kauno mašinvagių bylą patyriau skaudžią netektį – netekau savo informatoriaus. Sužinojau, kad jis buvo mirtinai sumuštas. Pats jį buvau susiradęs, kurį laiką sėkmingai bendradarbiavome. Po kurio laiko skaitydamas kriminalinių įvykių suvestinę sužinojau, kad jis buvo nužudytas. Neatmetu, kad su juo susidorojo jo veiklą atskleidę sėbrai. Kai kada jis pernelyg drąsiai elgėsi, nesilaikė būtinų atsargumo priemonių“, – praeitį kriminalinėje milicijoje prisiminė V. Grigaravičius.
Priminė seną žaizdą
Pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos kriminalinės policijos vadovas, buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Alvydas Sadeckas sakė, kad šis skandalas jam primena 20 metų senumo įvykius, kai jis pats buvo atleistas iš pareigų.
A. Sadecko pašalinimo iš policijos pretekstas buvo Italijos ambasadoriaus Franco Tampestos apvogimas sostinės „Astorijos“ viešbutyje. Tąkart paslaptingai dingo ambasadoriaus lagaminai su asmeniniais daiktais.
„Gal tai ciklas, kuris praėjus 20 metų vėl kartojasi? – svarstė A. Sadeckas. – Buvau kriminalinės policijos vadovas, tačiau sulaukiau skubaus iškvietimo į nusikaltimo vieta tapusį ambasadoriaus kambarį. Man nepriklausė ten būti, tačiau nuvykau. Ko gero, tai buvo pirmas kartas, kai buvo paimti ambasadoriaus pirštų antspaudai.
Suprantama, Italijos pilietis liko nepatenkintas tokiais policijos darbo metodais. Jis tiesiai pareiškė, kad kreipsis į savo vadovus, tačiau kitos išeities neturėjome. Juk kaip geriau atlikti nusikaltimo apžiūros vietą? Bet tai buvo laikai, kai užsieniečiams reikėjo parodyti, kaip mūsiškė valdžia reaguoja į tokius įvykius, bausdama aukščiausiuosius pareigūnus.“
Sadecko žodžiais, pirmiausia bet kokio pobūdžio informaciją būtina tikrinti, o tik paskui reaguoti. „Man netelpa į galvą, kad pareigūnai žinojo, bet nesureagavo apie planuojamus nusikaltimus.
Anuomet skubiai perimdavome kontrolę, kai į mus kreipdavosi banditas, pranešęs apie planuojamą kito bandito užsakytą nužudymą. Dėl šios Kauno bylos vyksta didelis ažiotažas, o tai nėra gerai“, – kalbėjo buvęs ilgametis kriminalinės policijos vadovas A. Sadeckas.
Keistas išteklių paskirstymas
Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Vytautas Gapšys „Balsas.lt savaitei“ sakė, kad padėtis, kai pareiškiami įtarimai tokio lygio pareigūnams, jį liūdina.
„Neskubu nieko iš anksto teisti – tai ne politikų darbas. Tačiau vien tai, kad rastas pagrindas įtarimams pareikšti, rodo, kokio masto ligos kamuoja mūsų teisėsaugą. Sisteminiai sprendimai jau neišvengiami, vienos ar kitos galvos kirtimas jau nieko nebepakeis“, – pabrėžė jis.
Pasak politiko, neatrodo, kad problema būtų per mažuose pareigūnų įgaliojimuose ar ribotuose ištekliuose, nes kai kuriose kitose byloje, kaip Eglės Kusaitės atveju, pajungiamos didžiulės pajėgos, randama laiko ir entuziazmo.
„Manau, kad pareigūnams tikrai netrūksta, kaip jie aimanuoja, galimybių klausytis telefonus, sekti, rinkti informaciją. Matome, kad kartais, kai informacija atkeliauja tiesiai į rankas, ja elementariai nesugebama pasinaudoti. Tas nesugebėjimas kainuoja žmonių gyvybes, o ištekliai naudojami abejotinos vertės veiksmams“, – pabrėžė V. Gapšys.
Policijos pareigūnų profsąjungos vadovas Vytautas Bakas įsitikinęs, kad pareigūnų įvaizdžiui dabar suduotas toks smūgis, kurio mastą galbūt suvoksime tik ateityje.
„Ko gero, tai rimčiausia krizė policijoje po to, kai dar V. Grigaravičiaus laikais neblaivus pareigūnas suvažinėjo tris vaikus. Ši krizė dar didesnė. Ten buvo viską galima nurašyti ant vieno žmogaus, kuris vairavo neblaivus.
Dabar išeina, kad žmonės negali pasitikėti aukščiausiais teisėsaugos pareigūnais, sistema. Ja negali pasitikėti ir sąžiningi pareigūnai, kurie joje dirba ir nenori svetimų dėmių ant savo munduro“, – konstatavo V. Bakas ir pabrėžė, kad Lietuvai toli iki skandinaviškų realijų, kur policininko profesija pagal prestižą laikosi gerbiamiausių penketuke.
TIK FAKTAI
Pasak LNK laidos kūrėjams interviu davusio informatorius, kuris tikino artimai pažinojęs D. Kedį, garsioms 2009 m. spalio 5-osioms žudynėms buvo kaip reikiant pasirengta. „Mačiau didžiulę pinigų sumą, D. Kedys sakė, kad tai 4 mln. litų“, – prieš televizijos kamerą yra sakęs vyras.
Jis tikino, kad pinigus D. Kedys norėjo turėti šalia savęs, jiems laikyti buvo pasisiuvęs specialią liemenę su kišenėmis. Milžiniška pinigų suma su kitais daiktais esą buvo nuvežta į iš anksto surastą slėptuvę, esančią sodo namelyje šalia Vilniaus. Tačiau dvigubos žmogžudystės dieną susiklosčius netikėtoms aplinkybėms, D. Kedys joje taip ir nepasirodė.
„Kai policijos pareigūnų paprašiau grąžinti D. Kedžio asmeninius daiktus, pinigų tarp jų nebuvo“, – televizijos laidoje sakė liudininkas. Jis žurnalistams atnešė tris krepšius su D. Kedžiui priklaususiais daiktais.
D. Kedys rastas negyvas 2010 metų balandį. Oficiali mirties priežastis – apsinuodijimas skrandžio turiniu. Tokią išvadą patvirtino ir Švedijos nacionalinės teismo medicinos tarnybos ekspertai.
