Ar Panevėžio savivaldybės taryba praėjusią vasarą teisėtai paskelbė daugiau nei 300 hektarų miesto istorine zona, nusprendė išsiaiškinti – ir tašką vietos verslininkų ir jiems apynasrį užmovusių valdininkų ginčuose padėti – teismas. Savivaldybės Taryba Panevėžio istorinę dalį išplėtė dvigubai – nuo buvusių 138,97 iki 314,13 hektarų. Su apsaugos zona iš viso Aukštaitijos sostinės saugoma teritorija dabar sudaro apie du tūkstančius. P.Luko nuotr.
Savivaldybės Taryba Panevėžio istorinę dalį išplėtė dvigubai – nuo buvusių 138,97 iki 314,13 hektarų. Su apsaugos zona iš viso Aukštaitijos sostinės saugoma teritorija dabar sudaro apie du tūkstančius. P.Luko nuotr.
Ramygalos gatvės malūno savininkei bendrovei „Deliuvis“ apskundus jos sklypo didžiojoje dalyje pievą matyti panorusią Savivaldybę, teismas nagrinės, ar Tarybos sprendimas dėl Panevėžio istorinės dalies ir jos apsaugos zonos nustatymo neprieštarauja įstatymams ir nepažeidžia asmens teisių.
Panevėžio istorinės dalies specialiajam planui prieštaravusio Kultūros paveldo departamento Panevėžio padalinio vadovas Arūnas Umbrasas teigia, jog teismo verdiktas bus itin reikšmingas. Paveldosaugininkas neabejoja, kad „Deliuvis“ ir keletas įmonės sklypo kaimynų yra pirmieji, bet ne paskutiniai, teisme surėmę ginklus su Savivaldybe dėl teisės tvarkytis savo žemėse. A. Umbraso nuomone, prasidėjus pavasariui ir gyventojams ėmus planuoti statybas savo kiemuose, su istorinės dalies specialiojo plano apribojimais gali susidurti daugelis.
Savivaldybės administracija nuogąstauja, kad jei už Europos Sąjungos paramą parengtą dokumentą teismas pripažins neteisėtu, tektų grąžinti apie 200 tūkst. litų europinių pinigų.
Gins nuosavybę
Senąjį malūną Ramygalos gatvėje šiuo metu tik iš išorės tvarkanti įmonė „Deliuvis“ bylinėtis ryžosi, kai dar 2012-aisiais kreipėsi į Savivaldybę prašydama leidimo jį sutvarkyti ir prikelti naujam gyvenimui.
Įmonė planavo malūne įrengti restoraną.
Verslininkų ketinimus imtis komercijos išsaugant malūno autentiškumą palaimino Kultūros paveldo departamentas, tačiau Savivaldybė ėmėsi statyti užkardus – nesutiko „Deliuviui“ išduoti leidimo sklype Ramygalos gatvėje prie malūno statyti maitinimo paskirties priestatą. Neigiamą atsakymą tuomet Savivaldybė motyvavo 2008-aisiais patvirtintu Panevėžio bendruoju planu.
O praėjusią vasarą miesto Taryba patvirtinusi istorinės dalies specialųjį planą bendrovės sklypui su jame esančiu malūnų nustatė specialius apribojimus – didesnėje jo dalyje uždraudė naujų statinių statybą, o taip pat ir naujų želdinių, išskyrus vejos, sodinimą. Politikai ironizavo, kad brangiame sklype mieste verslininkai gali auginti ožkas.
Dabar Panevėžio apygardos administracinis teismas aiškinsis abiejų šių dokumentų – ir prieš šešetą metų miesto Tarybos patvirtinto bendrojo plano, ir 2013-aisiais priimto istorinės dalies specialiojo plano teisėtumą.
„Mes jau ne kartą esame pasisakę, kad matome pažeidimų šiuose planuose ir jų priėmimo procedūrose. Džiaugiamės, kad teismas nusprendė atidžiau juos išanalizuoti“, – teigia „Deliuvio“ advokatas Tomas Ivanauskas.
Jei teismas nuspręstų, kad Savivaldybė buvo neteisi, jai tektų iš naujo rengti planus. O jeigu paaiškėtų, kad panevėžiečiams ypač reikšmingi dokumentai – teisėti, „Deliuvis“, pasak T. Ivanausko, ieškotų būdų, kaip kitaip apginti savo teisę į nuosavybę.
„To, kaip Savivaldybė pasielgė su „Deliuvio“ turtu, kitaip nepavadinsi, kaip tik privačios nuosavybės nusavinimu, – sako T. Ivanauskas. – Ūkinės-komercinės paskirties sklypą Savivaldybė savo nuožiūra pavertė rekreaciniu. Privačią nuosavybę pasiėmė savo poreikiams ir „Deliuvio“ reikalauja už savo lėšas ją tvarkyti.“
Perspėja apie gresiančią skundų laviną
Savivaldybės taryba Panevėžio istorinę dalį išplėtė dvigubai – nuo buvusių 138,97 iki 314,13 hektarų. Su apsaugos zona iš viso Aukštaitijos sostinės saugoma teritorija sudaro apie 2 000 hektarų.
Kultūros paveldo departamentas tvirtina, kad Taryba negalėjo patvirtinti išplėstų Panevėžio miesto istorinės dalies ribų, nes nėra teisės aktų nustatyta tvarka parengto ir įregistruoto kultūros vertybių registre vertinimo tarybos akto, tai yra miesto politikai saugoma paskelbė teritoriją patys nežinodami, ką joje reikia saugoti.
Departamento atstovų nuomone, Panevėžio savivaldybė ėmėsi saugoti tai, kas nėra vertinga, ir istorine dalimi paskelbtos teritorijos gyventojams užkrovė nereikalingus apribojimus.
„Istorinės dalies specialusis planas jokiu būdu negalėjo būti tvirtinamas. Buvo pažeistos visos esminės procedūros“, – tvirtina Kultūros paveldo departamento Panevėžio padalinio vadovas Arūnas Umbrasas.
Jis įsitikinęs: jei ir teismas pripažins, jog gyventojams apribojimus Savivaldybės taryba užkrovė neteisėtai, asmeninę atsakomybę turėtų prisiimti jų planų rengėjai.
„Taryba turėtų spręsti dėl Savivaldybės administracijos darbuotojų, rengusių, jai teikusių, pristatinėjusių neteisėtus sprendimų projektus, atsakomybės. Net patys istorinės dalies specialiojo plano rengėjai yra užsiminę, kad Panevėžyje tokioje didelėje teritorijoje nėra ką saugoti, o istorine ji paskelbta užsakovės – tai yra Savivaldybės – pageidavimu“, – prasitarė A. Umbrasas.
Paveldosaugininko nuomone, sprendimą net dvigubai išplėsti kultūros paveldu per daug nepasižyminčio Panevėžio istorinės dalies ribas galėjo lemti labai pragmatiškos priežastys. A. Umbrasas įtaria, kad Savivaldybė buvo suinteresuota nubraižyti kuo didesnės teritorijos planą tam, kad už jo rengimą galėtų pasiimti kuo daugiau Europos Sąjungos paramos.
Tačiau Kultūros paveldo departamento atstovas mano, kad už tą europinę paramą parengtas planas Savivaldybei ateityje gali kainuoti labai brangiai.
„Kol kas dar niekam Savivaldybė netaiko tokių radikalių sprendimų, kaip „Deliuviui“. Bet prasidės pavasaris, ateis gyventojams noras kažką statyti, rekonstruoti, manau, tokių bylų su Panevėžio savivaldybe teismuose gali padaugėti“, – svarsto A. Umbrasas.
Savivaldybė turi alibi
Panevėžio savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Žydrūnas Kvedaras tvirtina nematantis nei sprendimo dėl miesto istorinės dalies projekto rengėjų, nei jį patvirtinusios Tarybos kaltės.
Savivaldybės administracija ir politikai mano turintys svarų alibi – istorinės dalies ribas jie išplėtė pasikliovę Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos išvadomis.
„Inspekcija taria galutinį žodį. Ji nagrinėja planų teisėtumą. Tik tada, kai inspekcija pareiškė, jog viskas gerai, Taryba patvirtino naujas istorinės dalies ribas. Šiuo atveju inspekcijos žodis aukščiau nei Kultūros paveldo departamento“, – tvirtina Ž. Kvedaras.
Jis nuogąstauja, kad teismui paskelbus istorinės dalies specialųjį planą negaliojančiu, Panevėžio savivaldybė patirtų nuostolių – tektų grąžinti Europos Sąjungai apie 180 tūkst. litų. Juolab kad dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos Savivaldybei pateiktų išvadų dar aiškinasi Seimo kontrolierius.
„Jei istorinės dalies planas būtų pripažintas neteisėtu, reikštų, kad dvi valstybinės institucijos tarpusavyje nesusišneka. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija yra vienintelė, kuri apie tokius planus supranta ir gali prižiūrėti, kaip jie rengiami. Teismas irgi į tą pačią inspekciją turės kreiptis įvertinimo, teisėti tie mūsų planai ar ne“, – mano Ž. Kvedaras.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
