Skandalais apaugęs Lietuvos prekės ženklo konkursas pasiekė naują stadiją. Šią savaitę Vyriausybės spaudos tarnyba pranešė, kad premjero Gedimino Kirkilo vadovaujama Įvaizdžio formavimo komisija iš visų pasiūlymų atrinko du mūsų šalį reprezentuoti galinčius logotipus. Pasak komisijos vadovo, Lietuvos prekės ženklas turėtų būti ne tik įsimintinas, bet ir drąsus.
Kaip skelbiama Vyriausybės interneto tinklalapyje, tokia kūrybinė užduotis buvo suformuluota remiantis patvirtinta įvaizdžio koncepcija „Lietuva – drąsi šalis“. Iš dvylikos pretendentų buvo atrinkti du ženklai. Viename iš jų šalia Lietuvos vardo įvairiaspalvėmis raidėmis angliškai užrašytas žodis „Eime“, antrajame – angliškas Lietuvos vardas sudėliotas ant spalvingų trimačių geometrinių figūrų.
„Drąsūs ženklai — visi ženklai, kurie savo norma perlipo dizaino tradicijas. „Sony Ericsson“ pirmieji panaudojo savo ženklą emocijai reikšti, BP ženklas buvo visiškai netipiškas, Bahamai įvairiomis spalvomis atskleidė geografinius motyvus“, teigė Lietuvos įvaizdžio koncepciją kūrusios grupės vadovas Paulius Senūta.
Politologas Antanas Kulakauskas naujienų portalui „Balsas.lt“ sakė, kad pati nuostata pateikti Lietuvą kaip drąsią šalį kelia šypseną. Jo nuomone, ypatinga drąsa nėra nei Lietuvos, nei lietuvių bruožas. „Be abejo, atskirais istorijos momentais mes tikrai rodėme drąsą, tačiau ar to pakanka teiginiui, kad esame drąsesnis už kitus?“ - klausė politologas.
Pasak politologo, mąstymas apie įvaizdį kaip apie prekės ženklą apskritai yra nelabai suprantamas. „Tarkime, viena šalis yra drąsi, kita – protinga, tačiau kas iš to?“ - stebėjosi A. Kulakauskas. Jis pridūrė, kad net jei sudarysime įspūdį, jog esame drąsūs, bet nepakankamai protingi, tai mūsų drąsa gali pridaryti daugiau problemų, nei duoti naudos.
„Lietuva nėra prekė“, portalui „Balsas.lt“ sakė Vyriausybės Komunikacijos departamento direktorius Laurynas Bučalis. Departamentas subūrė koncepciją kūrusią grupę ir jai vadovavo.
P.Senūta teigė, kad Lietuva yra drąsi šalis, kai atlieka drąsius veiksmus. „Drąsumas yra drąsumas. Kada tu atlieki ką nors naujo. Guggenheimo muziejaus pastatymas būtų drąsus žingsnis“, teigė jis.
Jau daugiau nei dvejus metus trunkantį Lietuvos prekės ženklo konkursą nepaliaujamai lydi skandalai ir teismai.
Pirmasis toks konkursas apskritai žlugo, nes jo favoritė – viešųjų ryšių agentūra „DDB Vilnius“ buvo įtarta plagiatu. Šios agentūros pasiūlytame projekte Lietuva buvo pristatoma kaip žaliuojantis medis, tačiau vėliau paaiškėjo, kad jis labai panašus į vieno Kanados miesto prekės ženklą. Nors buvo nustatyta, kad „DDB Vilnius“ projektas nėra plagiatas, tarp dabartinių konkurso dalyvių šios agentūros nebėra.
Kokie dvylika Lietuvos prekės ženklo kūrėjų dalyvavo dabartiniame konkurse, kol kas neatskleidžiama, tačiau kai kurie iš jo dalyvių yra nutarę išmėginti jėgas antrą kartą. Kitus ankstesnio konkurso dalyvius atbaidė reikalavimas būtinai pateikti pasauliui Lietuvą kaip drąsią šalį.
Nemažai dalyvių atgrasė ir labai pernelyg griežti pirmojo konkurso reikalavimai. Tuomet buvo numatyta, kad konkurse gali dalyvauti tik įmonės, tačiau dabar jame galėjo varžytis ir pavieniai asmenys.
Dabartiniai du konkurso finalininkai atrinkti iš dvylikos pretendentų. Iš viso Įvaizdžio komisija buvo gavusi 15 paraiškų, tačiau trijų ženklų autoriams varžytis nebuvo leista, motyvuojant tuo, kad jie pažeidė anonimiškumo principą. Vienas iš tokių pažeidimų buvo ant pateikto projekto matomas įmonės antspaudas.
Lietuvos prekės ženklą finansuoja Europos Sąjunga. Šiam projektui iš viso skirta 1,14 mln. litų.
Šie logotipai pateko į finalinę kovą dėl Lietuvos prekės ženklo
