Portalui tv3.lt vaikinas prisipažino, kad gyvenime teko rinktis tarp dviejų sporto šakų: Lietuvoje karūnuojamo krepšinio ir fitneso. „Tiesiog teko rinktis, ir labiau prie širdies buvo fitnesas“, - teigė E. Penikas.
- Kada nusprendei, kad tavo kelias – fitnesas? Kas paskatino pasiryžti šiam lūžiui?
- Jau nuo vaikystės buvau linkęs į sportą. Tuo metu, didžiąją dalį mano gyvenimo buvo pasiglemžęs krepšinis ir tik prieš, kažkur, metus laiko, nutariau nebesiblaškyti bei pereiti vien prie fitneso, nes pastaruosius tris metus dariau ir tą, ir tą. Man tiesiog reikėjo pasirinkti, nes jie kirtosi vienas su kitu, negalėjau nei vieno atlikti pilnai. Noriu auginti raumeninę masę, bet kasdien po porą valandų lakstau krepšinio aikštelėje... Noriu gerai pasirodyti krepšinio rungtynėse, bet vakar buvau „štanginėje“ ir vis dar jaučiu raumenų skausmą.. Tiesiog teko rinktis, ir labiau prie širdies buvo fitnesas.
- Kuo neįtiko krepšinis?
- Didžiausias krepšinio minusas yra traumos. Fitnese, jų tiek tikrai „nesutiksi“. Atrodo, jau pasieki gerą žaidybinę formą, jau gali kabintis kažkur aukščiau ir iš niekur nieko gauni mini kulkšnies traumelę, kuri tave užlaiko porai ar trejetui savaičių. Ir jei tavo forma tuo užlaikymo periodu neprastėtų, tai būtų kaip ir nieko. Tačiau realybė kitokia, grįžęs po poilsio, vėl turi pradėti nuo starto linijos. Ir šitas užburtas ratas man tiesiog nesibaigė... Esu turėjęs ir rimtesnę kelio trauma. Daugiau minusų nežinau, šaunus sportas tas krepšinis.
- Kaip manai, kurie penki NBA žaidėjai yra geriausios fizinės formos?
- Dwightas Howardas vienareikšmiškai atiduočiau „Mr.Olympia“ titulą, na, o po jo, mano galva, sektų LeBronas James, Andre Iguodala, Blake‘as Griffinas bei Russelas Wesbrookas.
- Esi aukštas, yra žinoma, kad tokio ūgio žmonėms nėra lengva augintis raumenų masę, kokia tavo paslaptis?
- Jei nori augti, turi valgyti. Vien kryptingai ir sunkiai arti sporto salėje neužtenka. Jei sportuoji teisingai, bet vis tiek neaugi ir nesvarbu, ar tu metras dvidešimt ant batų dėžės, ar du metrai, vadinasi atsakymas tik vienas - valgai per mažai. Kad ir kaip bukai bei paprastai skambėtų, tačiau visa paslaptis tame ir yra. Reikia suprasti, kad jei tau atrodo, jog valgai daug, tai tikrai nereiškia, kad valgai daug.
- Kodėl pati pradžia buvo pasirinkta tokia drąsi – fotosesija bažnyčioje. Kaip gimė ši idėja? Ar tave kas nors konsultavo, kaip sukelti skandalą?
- Manau, šioje situacijoje svarbiausias yra tikslas. Dėl ko aš tai dariau? Tikslas buvo motyvuoti ir paskatinti žmones pradėti bei sportuoti toliau. Noriu, kad kiekvienas siektų ištobulinti savo kūną ir jaustis gerai tiek vidumi, tiek išore. Šią idėją sugalvojau pats, iškart supratau, kad tai taps masine priemone.
- Kur visgi bijotumei išsirengti? Ar yra tokia vieta?
- Kai būna dvi draugės ir viena būna graži, tai nusirengt bijočiau prie tos protingos (juokiasi). Taip pat vienareikšmiškai ant operacinio stalo bei Mečetėje.
- Ar sulauki daug klausimų su prašymais padėti sporto reikalais? Kokie tai būna dažniausiai klausimai?
- Pastaruoju metu sulaukiu labai daug klausimų. Nebespėju visiems ir atrašyti, tikiuosi, dėl to labai nepyksta. Greitu metu planuoju padaryti dar vieną klausimų-atsakymų video, nes neretai klausimai kartojasi, taigi video formatu, atsakymai galės pasiekti didesnę žmonių auditoriją bei turės kažkokią išliekamąją vertę. Na, o klausimų būna labai įvairių, pradedant mitybos ir sporto patarimais, baigiant įvairiausiais pasiūlymais ar net šukuosenos darymosi metodu...
- Iš kur pats sėmeisi žinių? Kaip atrodė tavo pirmosios treniruotės?
- Ko gero, nėra nei dienos, kai nepaskaityčiau kokio mokslinio straipsnio susijusio su sportu, mityba bei jų metodika. Tačiau aš esu toks žmogus, kuriam neužtenka sausos teorijos, visada stengiuos viską išmėginti ir sužinoti pats, kad vėliau tai galėčiau perteikti kitiems. Visada labiau vertinau tuos žmones, kurie kalba ir moko to, ką jie patys išbandė savo kailiu, o ne ką paskaitė ar kažkur girdėjo.
Savo pirmosios treniruotės tikrai neprisiminsiu, bet galiu spėti, kad ji atrodė panašiai kaip ir kitų, daugmaž „ką aš čia darau?“. Tačiau puikiai pamenu, kad savo sporto salės lankymo pradžioje, neduodavau ramybės treneriui ir išvien klausinėdavau, kaip ir ką geriau bei taisyklingiau daryti. Taip pat daug padėjo ir internetas, ko tik nėra jame šiais laikais.
- Ar žmonės jau atpažįsta tave gatvėje?
- Kai pas mus taip „žadina žvėriukus“ gatvėmis stengiuosi nevaikščiot, einu šaligatviu. Atpažįsta jaunesnio amžiaus žmonės, nuo jaunučiu iki kokių 20-24 metų. Kol kas tokia mano auditorija. Kad atpažįsta, suprantu iš žvilgsnių, nes jų kone 100 kartų daugiau nei būdavo anksčiau. Na, o reaguoja labai įvairiai, kartais pakalbina, kartais paprašo nusifotografuoti kartu. Nemalonių reakcijų būna kur kas mažiau ir jos būna pavyzdžiui ‚ „O, čia tas, žiūrėk“, lyg būtum per Kalėdas iš jo atėmęs paskutinį sausainį žemėj. Aišku, jie galvoja, kad tu negirdi, ką jie šneka už poros metrų, bet visgi tu girdi.
- Kokio keisčiausio komplimento esi sulaukęs?
- Kad esu didelis arba raumeningas, kaip žinia, veidrody, sau taip gyvenime neatrodysi, čia kaip liga, priešinga anoreksijai, niekada neužtenka. Ir kai man kaskart taip pasako, visad nužvelgiu kreivu žvilgsniu.
- Kokia yra tavo sportinė svajonė?
- Šiaip yra sakoma „pasvajokime tyliai“, bet kadangi toks klausimas... Norėčiau išlįsti į platesnius vandenis, motyvuoti daugiau žmonių, ne tik Lietuvoje. Dabar ledus bandom pralaužti su „BodyCreators“ komanda, kas sekasi ganėtinai neblogai. Turim savo „brand‘ą“, prieš kelias dienas gavome rūbų su „BC“ prekiniu ženklu. Asmeniniai mano tikslai? Norėčiau sudalyvauti užsienio „Mens physique“ kategorijoje , tapti pasaulyje žinomu atletu, susirasti rimtų sponsorių, daug keliauti ir toliau kurti video, kurie įkvėptų žmones.
- Kaip manai, ar sportiškumas – tai laikina mada? Ką reikia daryti, kad ji įsitvirtintų, kad žmonės automatiškai eitų į sporto klubus, judėtų?
- Sporto industrija dar tik ateina į Lietuvą. Užsienyje ji kur kas geriau progresuoja, tačiau kreivė kyla ir pas mus. Jei ne šių dienų įvykiai, tai manau sporto populiarumas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje kiltų tik į viršų. Ką daryti, kad žmonės eitų sportuoti? Mano galva, reiktų sportą labiau populiarinti, žmonės turėtų daugiau kelti nuotraukų bei patarimų savo paskyrose, nes, kaip parodė Prancūzijos vėliavos feisbuko profilio nuotraukose, bandos jausmą mes mėgstame, taigi tą patį galima pritaikyti ir sportui. Beje, savo video, būtent dėl to ir kuriu, kad žmonės matytų ir darytų!
- Kaip manai, ar Lietuvos merginoms patinka sportiški vaikinai? Kiek pats sulauki dėmesio?
- Čia jau, manau, reiktų klaust pačių merginų. Pats, panelių dėmesiu tikrai nesiskundžiu, jo kur kas daugiau nei anksčiau, na, o mano draugų rate nemažai sportuojančių merginų, kurioms už tai dedu pliusą, bet tai tikrai nėra svarbiausias dalykas, mano akimis. Bet retkarčiais pasportuoti ar prisižiūrėti mitybą, manau, reikėtų.
- Ką patartumei žmonėms, kurie nori sportuoti, bet nežino, nuo ko reikėtų pradėti?
- Pats didžiausias patarimas būtų, kad kokybė daug svarbiau už kiekybę. Kiekvienas pratimas turi būti atliktas maksimaliai taisyklingai, o ne bet kaip ir kuo daugiau. Šiaip dar patarčiau, įsigyti programas tiek sporto, tiek mitybos pas žmogų, kuris jūsų akimis, žino, ką daro. Dirbkite sunkiai ir pamatysit kaip jūsų rezultatai pradės jus motyvuoti.
