Valstybės saugumo departamentas (VSD) praėjusią savaitę paviešino informaciją, kurioje pripažįsta „MG Baltic“ grėsme nacionaliniam saugumui ir detaliai aprašo koncerno įtaką atskiriems politikams, politinėms partijoms, valstybės institucijoms ir teisėsaugai.
Žiniasklaidos priemones naudojo šantažui
Koncernui priklauso televizijos kanalų grupė, anksčiau priklausė ir portalas alfa.lt. Kaip išraše pažymi VSD, buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis, televizijos žurnalistas Tomas Dapkus bei su jais bendradarbiavę koncernui nepriklausančių žiniasklaidos priemonių atstovai, rinkdami informaciją apie sau neparankius asmenis ir manipuliuodami šia informacija, ne tik siekė savanaudiškų tikslų, bet ir darė poveikį politiniams procesams.
„MG Baltic“ įmones kuruojantis R. Kurlianskis daugelį metų bendradarbiauja su koncernu įmonėse dirbančiu T. Dapkumi, ilgainiui tapusiu „MG Baltic“ vadovų interesams atstovaujančiu tarpininku, kuris ne tik mezga ryšius su politikais bei valstybė pareigūnais, bet ir renka sau ir koncernui naudingą informaciją, ją vėliau panaudodamas kaip manipuliacijų ir/ar šantažo įrankį“, - rašoma VSD išraše.
„Mes kartu vedam tokią politiką – kas prieš mus, tą ir dul**nam“, - VSD išrašė cituojamas T. Dapkus.
„Buvo šaudoma į valstybę“
Paviešinus VSD informaciją, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas LRT laidoje koncerno atstovų veiksmus palygino su šaudymu į valstybę ir svarstė, kad koncerno valdomi kanalai turėtų netekti savo transliavimo licencijos.
„Tu, jeigu, pavyzdžiui, gauni licenciją ginklui ir šaudysi centre, jis bus atimtas. Čia buvo šaudoma į valstybę, tai tie, kas šaudo į valstybę, turėdami žiniasklaidą, juos reikia tiesiog patraukti. <...>
Mes turime kelti tokius klausimus, nes aš negaliu vienasmeniškai priimti sprendimo, bet man atrodo, kad tie pavyzdžiai, kuriuos mes matome, kai žiniasklaidos priemonė naudojama ne kaip priemonė, o kaip įrankis, kaip kažkokios propagandos departamentas ar atskirų interesų lobizmo departamentas, taip negali būti“, - LRT sakė V. Bakas.
Seimo narys sakė, kad į šį klausimą turi įsijungti žiniasklaidos kontrole užsiimančios institucijos, kurios ir turėtų priimti sprendimus.
Galimybė naikinti licenciją yra
Televizijos programų priežiūrą šalyje atlieka Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK). Būtent ši nepriklausoma, bet Seimui atskaitinga institucija sprendžia, kas gali gauti ar netekti televizijos programų transliavimo veiklos licenciją.
Paklaustas, ar dėl VSD surinktos informacijos koncerno valdomi kanalai iš tiesų gali netekti savo transliavimo licencijos, LRTK pirmininkas Edmundas Vaitekūnas neatmetė tokios galimybės, tačiau patikino, kad tai nėra paprastas klausimas. Dabar šį klausimą svarsto LRTK teisininkai, komisijos pirmininkas laukia jų išvados ir tik tada ketina žiūrėti, kaip spręsti situaciją.
„Jeigu bus tokios teisinės galimybės ir sąlygos, kurios atitinka mūsų visuomenės informavimo įstatymą, tai tikrai tas klausimas bus svarstomas komisijoje“, - tv3.lt kalbėjo E. Vaitekūnas.
Vis dėlto, kaip pažymi E. Vaitekūnas, sprendžiant iš VSD pateiktos informacijos, koncerno atstovai galėjo pažeisti Visuomenės informavimo įstatymą, numatantį, kad draudžiama skelbti informaciją, kurioje skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę.
„Bet kol kas tai tų įrodymų tokių nėra, kas būtų paskelbta. <...> Bet ta nuomonė turi išeiti iš tos informacijos, kuri yra paskelbta. O paskelbta informacija labai tokia aptaki. <...> Iš kitos pusės, nepriklausomos radijo ir televizijos stotys yra komercinės, jo turi savo savininkus ir savo, matyt, tikslų komercinių. Tai nėra taip paprasta“, - sakė E. Vaitekūnas.
LRTK pirmininkas mano, kad kitas problemos sprendimo būdas galėtų būti įstatymo pataisos, reglamentuojančios verslo įtaką žiniasklaidai.
