Mokytoja sunkiai serga
„Per tryliką darbo metų šioje gimnazijoje problemų dėl klasių pakeitimų buvo ne viena, todėl negalima būtų išskirti šios mokytojos. Nė karto nepageidauta šios mokytojos atleisti iš darbo. Tiesa, yra buvę, kad keitėme klasę šiai mokytojai, tai buvo tada, kai viena mokytoja išėjo iš darbo ir prieš skirstant klases turėjome pageidavimą, kad kažkuri viena klasė jai nebūtų atiduota“, – portalui tv3.lt sakė Žiežmarių gimnazijos direktorė Ieva Mažulienė. Pasak direktorės, kai tėvai prašė pakeisti mokytoją konkrečiai klasei, jie nenurodė priežasčių.
Direktorė pripažino, kad klasė, kurioje padarytas mokytoją kompromituojantis įrašas – gana sudėtinga: tai judrūs ir hiperaktyvūs šeštokai. „Mes dėl to esame kalbėję su mokytojais ir tėvais. Su tai vaikais sudėtinga, bet tai nėra vienintelė tokia klasė“, – kalbėjo direktorė.
Anot jos, mokytoja šiuo metu turi nedarbingumo lapelį, ji serga. „Situacija su mokytojos sveikata yra labai sudėtinga. Nuo ryt kviečiamės vieną buvusią mokytoja, kuri šiuo metu yra pensijoje, ją pavaduoti, nes pamokų yra daug. Kai mokytoja grįš jos klasė bus atiduota kitam mokytojui, o dėl mokytojos sprendimo – žiūrėsime. Pagal darbo kodeksą aš pirmiausia turiu paprašyti jos pasiaiškinimo“, – sakė direktorė I. Mažulienė.
Profsąjungietis gina mokytoją
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovas Andrius Navickas sako, kad toks elgesys yra nepateisinamas, bet reikia suprasti ir mokytoją. „Mokyklos direktorė, manau, užsiėmė tyrimu, kad išsiaiškintų, ar tai vienkartinis atvejis ar sistemingas emocijų nevaldymas. Tiesa, kolegos sakė, kad ten ir klasė yra sudėtinga, nemotyvuota ir turinti elgesio problemų. Nesinori iš anksto teisti ir smerkti, žinoma, tokio elgesio nepateisiname“, – sakė A. Navickas.
Jis sutiko, kad tokie dalykai „neprideda šlovės“, bet visuomenė puikiai supranta ir mokytojus. „Jei tai pavieniai, nenuolatiniai atvejai gal mokytojai ir nėra smerkiami visais atvejais, nes mokytojams sunku: klasės didelės, nėra padėjėjų. Mažėja psichologų, specpedagogų pagalba, mokytojų bendruomenė sensta ir yra perdegusi, nusivylusi. Tokių problemų gali būti ir ateityje, nėra investuojama į mokytojus“, – kalbėjo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovas.
Jis tikino, kad valdyti dideles klases, kurios turi elgesio problemų – sudėtinga ir gali būti, kad tai ne vienintelis atvejis, kai mokytojas pakelia balsą, bet kiekvieną situaciją reikia analizuoti atskirai. „Balso pakėlimas kartais būna natūralus, nes valdyti didelę paauglių klasę – sunku“, – svarstė A. Navickas.
Vaikus gali sužaloti visam gyvenimui
Tiesa, vaikų psichologė Asta Adler sako, kad rėkimas ant vaikų, užgauliojimas ir žeminimas yra smurtas, kuris žaloja. „Rėkimas menkina ir tai tiesiogiai susiję su vaikų autoritetu, nes mokytojai yra tie žmonės, kurie turi didelį poveikį vaiko savigarbai ir savivertei. Jei taip žlugdoma, matome pasekmės. Vieni vaikai tampa agresyvus, kiti užsidaro. Tai priklauso nuo vaiko temperamento ir kitų patirčių“, – sakė psichologė.
Anot jos, toks elgesys turi ilgalaikes pasekmes. „Tai gali kelti nenorą eiti į mokyklą, nenorą mokykis, gali kelti ir emocinio elgesio problemų, vystyti depresiją. Viskas priklauso nuo vaiko ir situacijos“, – tikino specialistė. Anot jos, kuo mažesnis vaikas tuo jam sunkiau apsiginti.
Psichologė tikino, kad rėkianti mokytoja negeba valdytis. „Žinoma, jei dirbama su vaikais, kurie turi elgesio problemų, valdytis sudėtingiau. Reikia ir mokytojams pagalbos, reikia, kad jie žinotų, kaip atlaikyti, valdyti klasę, išmoktų kalbėti. Taip, netinkamo elgesio yra daug, bet suaugusiųjų atsakomybė, kaip į tai reaguojame. Būna, kad ir mokytojams reikia psichologinės pagalbos, nes jie irgi žmonės. Jei mokykloje toleruojamas toks elgesys, gaunasi, kad tai tęsiasi“, – sakė psichologė.
Vaiko teises reikia ginti namie ir mokykloje
Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovė Rasa Žemaitė sako, kad vaiko teises reikia ginti visur. „Jei reikalaujame to iš šeimų, tai reikalaujame ir iš mokyklos, ligoninės ir bet kurios kitos viešos erdvės. Iš to seka, jog procedūra vaiko teisių pažeidimų turėtų būti analogiška. Vienodi principai turėtų galioti visur, taigi, kaip ir bet kuriuo kitu atveju, šiuo atveju turėtų būti kreipiamasi į policiją ir vaiko teisių apsaugos tarnybą“, – sakė R. Žemaitė.
Anot jos, yra buvę, kad tėvai kreipėsi su panašiais įtarimais į institucijas, bet patirtys yra įvairios. „Yra situacijų, kai nereaguojama, kai institucijos nutyli tokius įvykius ir bando užglaistyti nutikimus. Žinoma, yra ir tokių institucijų, kurios imasi efektyvių priemonių. Dažnai mokykloje vaikams neleidžiama įrašinėti arba filmuoti ir ilgą laiką mokyklos taikydavo tą taisyklę. Į video ir garso įrašus būdavo reaguojama kategoriškai, sakoma, kad veiksmai – neteisėti. Po šito įstatymo įsigaliojimo vaikai įgyja teisę įrašinėti, filmuoti ir pranešinėti atitinkamoms institucijoms. Tiesa, yra grėsmė, kad filmavimas ir įrašinėjimas netaptų asmeniniu filmavimų vajumi, norėtųsi, kad šios priemonės ugdymo įstaigose būtų vertinamos, kaip priemonės vidaus ginčams spręsti“, – kalbėjo moteris. Anot jos, nesąžininga dėl situacijos kaltinti vaikus.
„Deja, bet gyvename tokioje visuomenėje, kur moterys „išprovokuoja“, kad jas išprievartautų, vaikai išprovokuoja, kad ant jų staugtų ir taip mąstant galima tęsti iki begalybės. Iš dalies esame tokia visuomenė, kokia esame – mums reikia mokytis ir augti“, – kalbėjo R. Žemaitė.
