Dar praėjusią savaitę, liepos 5 d. Klaipėdos valdininkai visuomenei pristatė naująjį miesto ženklą.
„Pastarąjį kartą ženklą atnaujinom daugiau nei prieš dešimtmetį. Atėjo laikas miestiečiams bei visos šalies gyventojams ir partneriams ar turistams iš užsienio pristatyti Klaipėdą kitokią – atsinaujinusią, sparčiais žingsniais judančią į priekį visose srityse“, – tuomet teigė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Informavimo ir e. paslaugų skyriaus vedėja Vilija Venckutė-Palaitienė.
Pateiktoje informacijoje nurodoma, jog prekės ženklą sukūrė UAB „Alora“, o savivaldybei jis atsiėjo 6655 Eur. Žmonės buvo paskatinti kuo dažniau naudoti šį naująjį ženklą.
„Nors naujojo ženklo šeimininkė yra Klaipėdos miesto savivaldybė, tačiau norime akcentuoti, kad jis priklauso visiems. Skatiname ir skatinsime jį savo komunikacijoje naudoti visus miestiečius, įstaigas bei bendroves. O galimybės labai plačios – nuo parašo elektroniniame laiške iki nuotraukos kampo „Facebook“ ar firminių suvenyrų“, – aiškino V. Venckutė-Palaitienė.
Autorių teigimu, Klaipėdos ženklo koncepcijoje svarbiausią vaidmenį vaidina atspindys, kaip unikalus miesto identiteto vaizdinys, nes tai yra vienintelis Lietuvos didmiestis, turintis horizontą su atspindžiu. Tai įmanoma patirti tik prie jūros. Todėl ženklas – tai miestas ir jo atspindys jūros vandenyje.
Du vienodi atspindžio elementai vizualiai atspindi Klaipėdos ambiciją tapti „mėlynojo standarto“ miestu, taip pat reiškia augimą, progresiją, gyvybingumą. Miestas šiame ženkle yra nuolatiniame judesyje. Ženklą sudaro stilizuota „K“ raidė. Jos apatinė dalis yra viršutinės dalies atspindys. Raidė simbolizuoja 3 segmentus: miestą, jūrą, inkarą.
Abejonių kelia ženklo kūrėjai
Visuomenė ženklui abejinga neliko. Netrukus buvo išsiaiškinta, jog tai miestui kainavo kur kas daugiau pinigų, negu nurodoma. Maža to – kilo diskusijos ir dėl galimo plagiato.
Žmonės netruko išsiaiškinti, kad ženklą sukūrusi įmonė neturi savo internetinio puslapio ar socialinių tinklų paskyrų, tačiau turi nemažai skolų. Tai sukėlė įtarimų dėl savivaldybei paslaugas suteikusios įmonės.
„Ženklą ir jo gidą sukūrė įmonė UAB „Alora“, neturinti savo internetinio puslapio ar socialinių tinklų paskyrų, tačiau turinti nemažai skolų. Informaciją galima rasti www.rekvizitai.lt.
Tačiau tai nesutrukdė šiai, nelabai kam žinomai, įmonei laimėti viešojo pirkimo konkurso. Įmonės nurodytu buveinės adresu, Aguonų g. 6, Vilnius, taip pat nėra jokios reklamos agentūros ar kažko panašaus į ją. Nelabai ir aišku, ar konkursas išvis buvo, nors, pagal projekto apimtį ir svarbą, manau, turėjo“, - sako rinkodaros specialistė Kamilė Sakalauskaitė.
Nepagrįstai didelė kaina
Pasirodo, jog mokesčių mokėtojų pinigų kuriant ženklą išleista kur kas daugiau. Sutarties vertė: 24 170 Eur.
Tad valdininkų minėta 6655 Eur suma buvo skirta tik atnaujinto ženklo parengimui. Jo naudojimo vadovo parengimas buvo kur kas brangesnis – 9650 Eur. Dar 7865 Eur skirti įgyvendinimo ir komunikacijos plano parengimui. Tokios sumos specialistams atrodo mažų mažiausiai neadekvačios.
„Rinkodaros srityje dirbu 7 metus ir man labai įdomu, kokio lygio komunikacijos planas gali kainuoti 7.865 Eur, atsižvelgiant į tai, jog čia planas vienam miestui ir neaišku, kokiam laikotarpiui. Gal savivaldybės administracija galėtų pasidalinti plačiau?” - retoriškai klausė K. Sakalauskaitė.
„Galbūt viskas taip sėkmingai susiklostė todėl, kad įmonės vadovas yra labai liūdnai pagarsėjęs Eimuntas Silvestras Akromas, buvęs Vladimiro Romanovo bendražygis ir verslo partneris? Ar pasirašinėjant sutartis išvis yra žiūrima, su kuo ketinama bendradarbiauti?
2017 metais ši įmonė dalyvavo 2 viešuosiuose pirkimuose kaip tiekėjas ir laimėjo 2 (100%) jų. 2018 metais – lygiai taip pat. Be projekto Klaipėdos miestui, įmonė sukūrė logotipą ir „brandbooką“ „Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui“ už 7.260 EUR, o Panevėžio miesto savivaldybės administracijai logotipą ir viešinimo projektą pardavė už 20.470 EUR”, - dėstė K. Sakalauskaitė.
Naujasis ženklas - kopija?
Ne ką mažesnės diskusijos kilo ir dėl galimo ženklo plagiato. Pasirodo, labai panašų logotipą platformoje dribbble.com dar 2015 m. pristatė dizaineris Dalius Stuoka.
„Logotipo analogas, sukurtas prieš 3 metus, visiškai kito dizainerio, nei to, kuris dabar kūrė Klaipėdai. Sutapimas? Ne, nemanau. Pabandykite į Google įvesti "K logo" ir nustebsite. Na, jei jau kopijuoji, tai gal verta ir geriau panaršyti, o ne pasisavinti kito ir dar lietuvio, idėjas. Nuotraukas naudoti iš „Shutterstock" taip pat nėra labai originalu, video prezentacijoje net nenuimtas jų watermark'as, vadinasi, nuotrauka ne pirkta, o pavogta. Ir dar pilna gramatinių klaidų”, - komentavo K. Sakalauskaitė.
Atsisako naudoti
Reaguodami į susidariusią situaciją dėl naujojo Klaipėdos ženklo, Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Darius Vaičekauskas išplatino pranešimą, jog nenaudos naujai sukurto miesto ženklo.
„Reaguodami į susidariusią situaciją (neteko girdėti apie skelbiamą tokio ženklo kūrimo konkursą; nebuvo inicijuojamas joks dialogas su miestiečiais, uostamiesčio kultūros žmonių bendruomene; viešojoje erdvėje jau skelbiama informacija ir nuorodos tai, jog naujasis uostamiesčio ženklas yra plagiatas; ženklo reprezentaciniame klipe idėtos nuotraukos, kuriose aiškiai matosi iš „Shutterstock“ nelegaliai nusavintos fotografijos; savivaldybės puslapyje jau panaikintas ženklą reprezentuojantis vaizdo klipas;) informuojame, jog mūsų organizacijos ateityje rengiamų kultūrinių renginių informacinėje medžiagoje (elektroniniai pranešimai, plakatai, skrajutės, kita reprezentacinė medžiaga) nenaudosime naujai sukurto miesto ženklo.
Esame organizacija, kuri gerbia autorių teises, propaguojame legalų fotografijų jsigijimą, teisėtą jų naudojimą. Manome, jog ši situacija yra nepageidaujama, o skelbiamas rezultatas (su visais teisiniai, kūrybiniais bei moraliniais aspektais) nedera uostamiesčio kultūrai“, - rašoma išplatintame pranešime.
Gėda Klaipėdai
Į situaciją sureagavo ir menininkė Jurga Lago. Brangiausia Lietuvos dizainere vadinama kūrėja tikino, jog ženklą būtų sukūrusi už kur kas mažesnę sumą.
„Žinote, jeigu taip tiksliai galima administruoti VMI ir Sodrą, tai net nenorėdamas suvoki, kad visi kiti pro šonus trykštantys „babkių“ fontanai „nepastebimi", nes... tiesiog nenorima.
Vakar pamačiau, kiek Klaipėdos miestas sumokėjo už nukopijuotą savo miesto ženklą. Taip, jis kainavo 24.000 Eur.
Žinau, kad mane vadina brangia Lietuvos dizainere. Žinau, kad vadina ir gera. Taigi. Aš būčiau ženklą sukūrusi už 1000. Klaipėdai - už dyką, kaip tai padarė broliai Algirdas Ir Remigijus Gataveckai Alytui. Ir jų ženklas sukurtas su meile! Gėda Klaipėdai“, - socialinio tinklo paskyroje dėstė J. Lago.
Ženklo kainos neklausė
Atsižvelgdami į visuomenės reakciją, po ilgojo savaitgalio, Klaipėdos miesto valdininkai surengė spaudos konferenciją. Pristatant ženklą tik dalį sumos įvardijusi V. Venckutė-Palaitienė tikino, kad bendros projekto sumos niekas neklausė. Tad įvardinta buvo tik viena iš trijų.
„Savivaldybė išplatino pranešimą žiniasklaidai. Pranešime buvo įvardinti ženklo kūrėjai bei šiai užduočiai skirta suma. Interviu jūs neklausėte kokia visos sutarties su UAB „Alora“ vertė“, - teisinosi V. Venckutė-Palaitienė.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas aiškino, kad ženklo kaina susideda iš 3 dalių. Bendra suma neva yra adekvati atsižvelgiant į dabartinę situaciją rinkoje. O štai ženklo atnaujinimui viešasis konkursas neskelbtas dėl autorinių teisių apsaugos.
„Buvo pirkta iš vieno šaltinio. Tai prieš tai buvusio ženklo „Laisvu stiliumi“ kūrėjai. Kadangi autorių teisių įstatymas turi apsaugą prekinio ženklo, tai bet kuriuo atveju siekiant atnaujinti prekinį ženklą, mes ir kreipėmės būtent į kūrėjus, kurie ir buvo sukūrę prieš tai, mūsų turimą prekinį ženklą, kuris Klaipėdoje buvo sėkmingas ir pasitikėjimas tais autoriais tikrai buvo“, - dėstė S. Budinas.
„Kainą reikėtų skirstyti į 3 dalis, bendra suma virš 24 tūkstančių. Aš manau vertinant dabartinę situaciją rinkoje ir vertinant kitus prekės ženklus, kurie buvo sukurti Lietuvoje, tai kaina, mano galva, yra pakankamai adekvati ir nemanyčiau, kad ji yra tokia, kuri būtų ženkliai iškrypusi iš dabartinių rinkos kainų“, - teigė S. Budinas.
Aiškinsis, ar tai nėra kopija
Administracijos vadovas tikina, jog už šį ženklą pinigai jau sumokėti, tačiau aiškinsis, ar jis nėra galimas plagiatas.
„Reikėtų turėti teisininkų išvadas, kol kas esame pateikę patentų biurui, būtent užpatentuotą šį ženklą. Atsakymas gautas, kad gauta mūsų paraiška. Laikotarpis užpatentavimo yra iki 5 mėn. Tai aš tikiuosi, kad per tą laiką mes atsakymą gausime ir jeigu bus vienokie ar kitokie dalykai, kurie susiję su plagijavimu arba kitais teisiniais niuansais, tai, aš manau, tam yra teisinės priemonės, pagal kurias ir išspręsime“, - sakė S. Budinas.
Administracijos vadovas paklaustas ar jam asmeniškai patinka šis miesto ženklas tikino, jog kaip ir meno kūrinius, taip ir šį ženklą visi gali vertinti skirtingai.
„Jei klaustume kiekvieno žmogaus apie meninius dalykus, bet kuriuo atveju, kaip ir menininkų pripažinimas ateina po laiko, tai galiu juokaudamas sakyti, kad tas prekinis ženklas sukėlė labai dideles emocijas visiems, tad bet kurio atveju, jis visiems rūpi. Tai matosi“, - sakė S. Budinas.
Procese galimos spragos
Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas sako, jog naujasis ženklas lyginant su senuoju – neįkvepia. Maža to, visuomenės reakcija liudija, kad šiame ženklo kūrimo procese galimos spragos.
„Naujasis ženklas neįkvepia iš pirmo karto ir lyginant su šypsenėle – didelės šypsenos nekelia. Bet palieku tai vertinti ekspertams ir visuomenei. Sukilusi tokia visuomenės reakcija ir nevienareikšmiai vertinimai šio ženklo liudija, kad yra tam tikrų spragų šiame procese“, - kalbėjo V, Grubliauskas.
Mero teigimu, jis jau paprašė administracijos jam pateikti visus dokumentus – nuo pradinės mintiems keisti miesto ženklą iki viso šio proceso pabaigos. V. Grubliauskas teigė, jog ir senasis miesto ženklas – šypsenėlė, jam tiko, tad prašys priminti argumentus, kodėl buvo užsimota ženklą keisti.
„Man ir šiandien kyla klausimų, kada ir kodėl tapo nebepriimtina buvusioji šypsena? Nes ji taip pat buvo vertinama prieš daugiau nei 10 metų labai nevienareikšmiškai, o vėliau buvo vertinta, kaip viena geresnių rinkodarinių priemonių.
Tačiau tas posūkio taškas arba atspirties taškas, nuo kada šypsena jau buvo nebetokia, kada jai reikėjo naujo posūkio, man ir šiandien kol kas nėra aišku. Esu administracijai pavedęs pateikti man visą informaciją. Nuo tada kai buvo nutarta keisti miesto simbolį iki dabar, kai jau viskas procesas yra įvykęs. Tai, kad ženklas, kurio suvokimui reikalingas atskiras išaiškinimas, jau turbūt pats savaime kelia klausimų, aš, manau, tai pakankamai ryškus įrodymas, kad ne viskas buvo padaryta geriausiu būdu“, - dėstė V. Grubliauskas.
