Po virtinės skandalų atsistatydino Vokietijos prezidentas Christianas Vulfas. Lemiamos įtakos tokiam žingsniui turėjo prokurorai, praėjusį ketvirtadienį į šalies federalinį parlamentą nusiuntę oficialų prašymą panaikinti Vokietijos prezidento neliečiamybę, kad būtų galima ištirti skandalą, kilusį dėl jo paimtos paskolos. Iš buvusios Rytų Vokietijos kilęs liuteronų evangelikų pastorius ir žmogaus teisių gynimo aktyvistas Joachimas Gaukas, pasiūlytas tapti naujuoju šalies prezidentu, tikisi atkurti pasitikėjimą šiuo postu.
Paskelbė apie pasitraukimą
Ilgai savo kėdės laikęsis šalies vadovas penktadienį 11 val. Vokietijos laiku (12 val. Lietuvos laiku) paskelbė apie atsistatydinimą. Dar prieš oficialų pareiškimą buvo prognozuojama, kad politikas trauksis. Kanclerei Angelai Merkel dėl susiklosčiusios situacijos net teko atšaukti vizito į Italiją.
Prezidentas apie savo sprendimą pranešė sukvietęs žiniasklaidą į prezidentūrą – Belvju rūmus. Prie kamerų jį atlydėjo žmona Betina, kuri taip pat įsivėlusi į skandalus. „Šiandien atsistatydinu iš federalinio prezidento posto, kad kuo greičiau atlaisvinčiau vietą įpėdiniui“, – Ch.Vulfas pareiškė kreipdamasis per televiziją iš prezidento rezidencijos.
Vokietijai reikia „prezidento, kuriuo pasitiki ne šiaip dauguma, bet didžioji dauguma piliečių“, – sakė rūškanas Ch.Vulfas. „Pastarųjų dienų ir savaičių įvykiai parodė, kad šiam pasitikėjimui, taip pat ir mano veiksmingumui yra pakenkta, – sakė valstybės vadovas. – Dėl tos priežasties ilgiau nebegaliu kaip dera namuose ir užsienyje vykdyti prezidento pareigų.“
Kanclerė A.Merkel netrukus po prezidento atsistatydinimo pranešė, kad supranta ir sutinka su Ch.Vulfo sprendimu, nes kilusi įtampa šalyje kenkia piliečių interesams, tačiau ji pridūrė ir apgailestaujanti bei padėkojo prezidentui už nuveiktus darbus.
Įkalčiuose – sumažintų palūkanų paskola
Žemutinės Saksonijos žemės prokuratūra, kurios premjeru anksčiau buvo 52-ejų Ch.Vulfas, pareiškė turinti „pakankamai įkalčių“ dėl prezidento neteisėtų veiksmų. „Vokietijos Bundestago pirmininkui nusiųstas prašymas panaikinti prezidento neliečiamybę“, – teigia prokurorai. Panaikinti neliečiamybę būtina tam, kad būtų galima dėl Ch.Vulfo atlikti tyrimo veiksmus. Tačiau tai dar nereiškia, kad prezidentas bus oficialiai apkaltintas kokiais nors nusikaltimais.
Postą paliekantį prezidentą skandalai ir kaltinimai persekioja nuo pernai gruodžio vidurio. Dauguma jų susiję su Ch.Vulfo ryšiais su turtingais verslininkais, o pirmą pasipiktinimo bangą išprovokavo būsto paskola, kurią jam itin palankiomis sąlygomis suteikė vieno draugo žmona.
Vėliau prezidentas buvo kaltinamas, kad mėgino nutildyti šią istoriją. Taip pat skelbta, jog Ch.Vullfo draugai apmokėdavo jo atostogų išlaidas.
Skandalas dėl Vokietijos prezidento kilo, kai naujienlaikraštis „Bild“ paskelbė straipsnį apie tai, kad Ch.Vulfas 2008 m., kai dar buvo Žemutinės Saksonijos premjeras, iš savo draugo verslo magnato Egono Gerkenso žmonos Editos paėmė 500 tūkst. eurų (1,73 mln. Lt.) asmeninę paskolą su mažomis palūkanomis namui pirkti.
Vėliau paaiškėjo, kad prezidentas paliko tūžmingą pranešimą „Bild“ vyriausiojo redaktoriaus Kajaus Dykmano telefono atsakiklyje, primygtinai reikalaudamas šios medžiagos neskelbti ir grasindamas imtis teisinių priemonių. Paskui Ch.Vulfas K.Dykmano atsiprašė. Tačiau Ch.Vulfo prezidentavimas jau nuo pat pradžių nebuvo rožėmis klotas.
Jo išrinkimas 2010 m. tapo pažeminimu A.Merkel, kai jos koalicijos nariai atsisakė balsuoti už šį kandidatą parlamente per rinkimus.
Ch.Vulfas, kadaise laikytas potencialiu A.Merkel varžovu, buvo išrinktas tik per trečią balsavimą. Stipriu Ch.Vulfo varžovu tapo vienas buvęs Rytų Vokietijos disidentas, politikos autsaideris. Remiantis Vokietijos žiniasklaida, šis įvykis beprecedentis pokario Vokietijoje. Poste prezidentas išbuvo tik 20 mėnesių. Laikinai Vokietijos prezidento pareigas vykdys Bundestago pirmininkas, Bavarijos žemės vyriausybės vadovas Horstas Zėhoferis.
Politiniame olimpe – Rytų vokiečiai
Apklausos rezultatai rodo, jog dauguma vokiečių norėtų, kad naujuoju šalies prezidentu taptų buvęs Rytų Vokietijos aktyvistas Joachimas Gaukas, kurio kandidatūrai prieš dvejus metus nepritarė kanclerė A.Merkel. Tiesa, kanclerė nenoriai sutiko paremti J.Gauko kandidatūrą ir dabar. A. Merkel dėl kandidato į prezidentus susiginčijo su Laisvųjų demokratų partijos lyderiu Filipu Rėsleriu.
Pasak „Bild“, A.Merkel perspėjo F.Rėslerį, kad palaikydamas buvusį Rytų Vokietijos aktyvistą J.Gauką, stato koaliciją į pavojų. Pranešama, kad F.Rėsleris nesutiko nusileisti ir po valandos A.Merkel Krikščionių demokratų partija pasidavė ir nenoriai sutiko paremti J.Gauką.
72 metų J.Gauckas, kurio kandidatūra į šį iš esmės reprezentacinį postą tikriausiai bus oficialiai patvirtinta ateinančiomis savaitėmis, užsitikrinęs visų didžiųjų partijų pritarimą, pakeis Ch.Vulfą. Malonaus būdo ir švelniai kalbantis politikas, kurį dienraštis „Bild“ pavadino širdžių prezidentu, buvo vienas iš svarbių veikėjų per taikią revoliuciją, nuvertusią Berlyno sieną 1989 m.
Per vieną Vokietijos televizijos laidą visuomenininkai ir politikai išreiškė viltį, jog J.Gaukas „gali išgelbėti prezidento postą savo asmenybe“, ir gyrė A.Merkel, kad ši pakeitė savo nuomonę. „Du Rytų vokiečiai federacinės respublikos viršūnėje. Tai beveik politinis stebuklas“, – pažymėjo Vokietijos televizija ZDF. Naujas Vokietijos prezidentas bus išrinktas kovo 18-ąją.
Vismantas Žuklevičius
Tekste naudota Eltos, „Panoramos“ ir BBC inf.
