Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, trečdalis pasaulio gyventojų yra infekuoti tuberkuliozės mikobakterijomis (Mycobacterium tuberculosis). 2015 m. Lietuvoje nuo tuberkuliozės mirė 150 žmonių. Susirgimų skaičius yra toks didelis, nes egzistuoja ne tik aktyvi, bet ir latentinė (slaptoji) tuberkuliozės forma.
Latentinės tuberkuliozės atveju žmonės dažniausiai nejaučia jokių aktyviai šios formai būdingų požymių, ligą sukeliančių bakterijų paprastai neaptinkama ir seilių pasėlyje mikroskopijos metu. Įtarimų nesukelia ir rentgenologinis ištyrimas.
„Profilaktiškai atlikus krūtinės ląstos rentgenogramą galima diagnozuoti tik pažengusią, plaučiuose išplitusią ligą. Rentgeno nuotrauka arba mikobakterijų radimas skrepliuose parodo, kad asmuo serga aktyvia forma ir galėjo užkrėsti kitus.
Siekiant suvaldyti šios infekcinės ligos plitimą, labai svarbu yra ankstyva diagnostika, kas leistų ankstyvą gydymą ir užkirstų kelią tuberkuliozės užkrato – mikobakterijų sklaidai ir naujiems užsikrėtimo atvejams“, – pastebėjo Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) Klinikinių tyrimų skyriaus vedėjas Algirdas Griškevičius.
Tuberkuliozė plinta oro – lašeliniu būdu. Ore tuberkuliozė gali išlikti kelias valandas priklausomai nuo aplinkos sąlygų, todėl žmogus, įkvėpęs tuberkuliozės užteršto oro, gali tapti infekuotu. Ligos požymiai priklauso nuo to, kurioje kūno vietoje dauginasi ligos sukėlėjas.
Dažniausiai tuberkuliozė pažeidžia plaučius, kuri pasireiškia šiais požymiais: sunkiu kosuliu, trunkančių tris ar daugiau savaičių, skausmu krūtinėje, skreplių ar kraujo atkosėjimu. Taip pat, būdingi ir kiti simptomai: silpnumas ar nuovargis, apetito stoka, drebulys, naktinis prakaitavimas, karščiavimas.
Skaičiuojama, kad vienas sergantis asmuo per metus gali užkrėsti penkiolika žmonių. Todėl laiku diagnozavus dar nespėjusią progresuoti tuberkuliozę, būtų apsaugota ne tik paties paciento, bet ir aplinkinių sveikata. „Tuomet laiku galima būtų pradėti profilaktinį gydymą, paskirti vaistus, imtis prevencijos, atidžiau stebėti žmogų – dažniau peršviesti rentgenu, atlikti skreplių tyrimą.
Pats žmogus būtų suinteresuotas atsakingai sekti savo būklę, pastebėjęs ligos simptomus skubiai kreiptųsi į gydytoją,“ – sakė A. Griškevičius.
Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) specialistai rekomenduoja prevenciškai pasitikrinti dėl tuberkuliozės atliekant QuantiFERON–TB Gold tyrimą. Iš pateikto kraujo mėginio, pacientui yra tiksliai nustatomas išsiskyrusio gama interferono kiekis, padedantis aptikti ne tik aktyviąją, bet ir latentinę (slaptąja) tuberkuliozės mikobakterijų infekciją. Būtina pabrėžti, kad šio pasaulyje labai paplitusio tyrimo yra itin aukštas jautrumas ir specifiškumas, tai rodikliai, apibūdinantys diagnostikos metodo tikslumą.
Tuberkuliozės testas QuantiFERON–TB Gold yra tikslesnis nei Mantu tyrimas ar rentgenoskopija / rentgenografija. Mantu testo jautrumas (mantu mėginys) 65,8 proc., specifiškumas 35,4 proc. QuantiFERON–TB Gold tyrimo jautrumas 89 – 94 proc., specifiškumas 98 proc.
Daugiau informacijos apie tuberkuliozės tyrimą gali suteikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klientų aptarnavimo skyriaus specialistai.
