Jungtinėje Karalystėje kilęs bene tragiškiausias šio amžiaus gaisras „Grenfell Tower“ gyvenamajame dangoraižyje sukėlė tikrą audrą. Dėl trumpojo elektros jungimo šaldytuve pliūptelėjusios liepsnos akimirksniu ugnyje paskandino visą pastatą. Žuvo 72 žmonės, dar 70 sužalota. Po incidento kilo didžiulis visuomenės pasipiktinimas, o atlikus tyrimą nustatyta, kad dėl greit išplitusių liepsnų kaltos itin nesaugios fasado izoliacinės medžiagos. Dėl to visoje šalyje pradėta tikrinti pastatų priešgaisrinė sauga. Šiurpi nelaimė sunerimti privertė ir Lietuvos gaisrinės saugos specialistus.
Metų pradžioje Aplinkos ministerija nusprendė ištirti, ar Lietuvos pastatų fasaduose naudojamos aliuminio kompozito plokštės atitinka pirkimo dokumentuose nurodytą degumo klasę.
„Iš devynių pastatų, nuo kurių fasadų buvo atrinkti mėginiai, penkių pastatų rezultatai buvo neigiami. Jie neatitiko nustatytų reikalavimų. Kai kuriais atvejais buvo gerokai žemesnės degumo klasės“, – sako komisijos pirmininkas Dainius Čergelis.
„Deklaruoti dokumentai rodė tinkamas plokštes, tačiau mūsų pirminiai bandymai parodė šiek tiek kitokius rezultatus“, – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento specialistas Vytas Vaičaitis.
Vienas iš pastatų, kurio fasado pavyzdžius specialistai ištyrė tam skirtose deginimo krosnyse – Santaros klinikų ligoninės ir poliklinikos fasadai. Nors pagal teisės aktus jiems taikomi itin aukšti saugumo reikalavimai. Čia naudojamos fasado plokštės privalo būti aukščiausios A bei, kiek žemesnės B kategorijos, tačiau nustatyta, jog dabar yra kone už medį degesnės E kategorijos. Reaguodama į išvadas, Sveikatos apsaugos ministerija teisinasi, jog tyrimas tik indikacinis, tačiau žada nedelsiant pradėti nuodugnų administruojamų patalpų fasadų tyrimą, kurį atliks tarptautiniai ekspertai. Su Santaros personalu žadama aptarti kitas prevencines saugumo priemones.
„Ten yra daktarai, ten yra pacientai, ten yra daktarai, ten yra daug žmonių. Būna ir dienos, ir nakties metu. Kaip ir minėjau, tokio dydžio ir svarbos pastato evakuacija – tai irgi užduotis ne per lengviausia. Dėl to mes labai atidžiai sekame šitą informaciją ir norime kuo greičiau atlikti ekspertizę, kad gautume išvadas“, – sako ministro patarėjas Darius Kazlauskas.
Prieš savo akis matote, kaip specialioje bandymų krosnyje staigiai gali užsiliepsnoti E kategorijos aliuminio kompozito plokštės. Nustatyta, kad tokios įrengtos ir „Žilvičio“ vaikų darželyje lopšelyje Varėnoje bei renovuoto Alytaus profesinio rengimo centre. Abiejuose pastatuose įstatymai numato, jog fasadų plokštės turi atitikti daug aukštesnę B saugumo kategoriją, juk statybininkams mokėta už saugias medžiagas.
„Komisijos pasiūlimu ir buvo kreiptasi į tų pastatų savininkus, kad jie atliktų statinio dalinę ekspertizę. Statinio dalinė ekspertizė patvirtintų arba paneigtų šito tyrimo išvadas. Ir tos ekspertizės akto pagrindu būtų imamasi ir teisinių veiksmų prieš šiuos neatitikimus“, – sako D. Čergelis.
„Dabar susidaro toks vaizdas, kad tos deklaruojamos savybės nėra pateikiamos į tuos objektus kaip priklauso“, – tikina V. Vaičaitis.
Įstatymuose numatytos saugumo kategorijos neatitinka ir Abromiškių reabilitacijos ligoninė Elektrėnų savivaldybėje. Tyrime iš viso norėta patikrinti 15 pastatų. Tačiau visi atrinkti privačių pastatų savininkai duoti plokštes nemokamai patikrinti atsisakė. Tarp jų ir įmonė „Rivona“, kuri valdo „Norfos“ parduotuves. Komisija nusprendė patikrinti net tris jos administracinius pastatus ir prekybos centrą. „Norfa“ atstovas sako, jog saugumo testus atliko patys.
„Norfa“ pasitikrino savo pasatų fasadus savarankiškai, nepriklausomoje licencijuotoje ambulatorijoje ir tos laboratorijos tyrimus pasiuntė Aplinkos ministerijai“, – sako „Norfa“ atstovas Darius Ryliškis.
Aplinkos ministerija sako, jog negali tokių duomenų patvirtinti, todėl vertinti nesiima. Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas sako, jog nekokybiškos, reikalavimų neatitinkančios medžiagos statybų objektuose ne naujiena. Iki šiol nėra veikiančio mechanizmo patikrinti, ar rangovų dokumentuotuose pateikiami duomenys atitinka tikrovę.
„Būna taip, kad gamintojas atvažiuoja į Lietuva. Atveža produktą gerą, atveža sertifikatą ir patikrinus atrodo viskas tvarkoj, tačiau kada prasideda statyba po tuo sertifikatu atvažiuoja medžiagos, kurios neatitinka tų savybių aprašytos sertifikate“, – sako asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.
Žinoma, Dalius Gedvilas neatmeta, jog ir patys statybininkai naudojasi įstatymų spragomis ir siekdami sutaupyti sukčiauja. Ypač nuo to kenčia valstybiniai projektai.
„Statant valstybei viešuosius statinius, kada pirkimas vyksta mažiausios kainos principu, tai nueinama į kraštutinumus ir tada prasideda gudravimai“, – tvirtina D. Gedvilas.
Reaguodama į tyrimo rezultatus ministerija jau suteikė daugiau įgaliojimų tarpinstitucinei komisijai ir žada smarkiai išplėsti tyrimą. Patikrinti daugiau pastatų ir neapsiriboti aliuminio kompozito plokštėmis.
