Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) penktadienį organizavo nuotolinę diskusiją, kurioje su pareigūnų, ugniagesių ir aukštųjų mokyklų atstovais aptarta situaciją viešajame sektoriuje.
Vietoje sprendimų ministerija siūlo „pliurpalų terapiją“
Konfliktas tarp pedagogų ir ŠMSM patraukė ir kitų švietimo darbuotojų dėmesį. Panašius jausmus kaip ir mokytojai teigia išgyvenantys ir aukštųjų mokyklų dėstytojai.
„Situacija neramina. Kol kas minsiterija realiai nieko konkretaus nepasiūlė. Viskas baigiasi tuo, kad vietoje padidinto darbo užmokesčio, siūlo „pliurpalų terapiją“. Jeigu ateini su klausimu, kad netenkina darbo užmokestis, vietoje sprendimo, kaip pasiekti, kad jis tenkintų, siūlo pasikalbėti“, – diskusijoje sakė profesorius, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Sigitas Vaitkevičius.
Anot pašnekovo, tokiu elgesiu ministerija tik didina įtampą tarp jos ir mokytojų. To rezultatas – kitą savaitę organizuojamas streikas.
Vienas iš reikalavimų, kurį kels streikuojantys mokytojai – atlyginimo didinimas. Nors ministerija teigia, kad šiuo metu vidutinis pedagogų atlyginimas esą viršija vidutinį Lietuvos atlyginimą, mokytojai kalba, kad skaičiais manipuliuojama, kadangi daugumą jų dirba daugiau nei vienu etatu ir jaučiasi persidirbę.
Mat Švietimo, mokslo ir sporto ministerija vadovaujasi Valstybės duomenų agentūros duomenimis. Agentūra, pateikdama duomenis apie mokytojų darbo užmokestį, skaičiuoja vidurkį, t. y. neatsižvelgia į mokytojus, kurie dirba pilnu etatu, ir tuos, kurie dirba ne pilnu arba daugiau nei 1 etatu. Visus duomenis skaičiuojant vienu modeliu atrodo, kad visi mokytojai uždirba gerai.
Plačiau apie mokytojų atlyginimų skaičiavimą skaitykite čia.
Pagal tą pačią logiką ministerijai atrodo, jog pedagogų trūkumas Lietuvoje nėra tragiškas. Jis pasimatytų, jeigu pedagogai dirbtų tik vienu etatu.
„Drama ne tame, kad trūksta mokytojų. Drama tame, kad mums pasako: trūksta pinigų pareigūnams, atiduodame juos pareigūnams. Arba verslui. Verslui pasako, kad negali duoti pinigų, bet reikia mokytojams. Medikams pasako, kad pinigus reikia atiduoti pensininkams. Finale išeina taip, kad visiems yra paaiškinta, kodėl jie negaus pinigų. „Popieriuje“ matome gerėjančią situaciją, o realiai niekas nesikeičia arba keičiasi tiek nežymiai, kad su kiekviena diena jaučiame vis didesnį skurdą“, – teigia S. Vaitkauskas.
Tad kam tie pinigai iš tiesų atitenka? S. Vaitkausko nuomone, pinigai nueina į pavienius projektus arba yra taupomi, investuojami. Tokie pinigai į rinką nepatenka, todėl nebelieka iš ko kelti atlyginimus.
Situacija pasipiktinę dėstytojai neketina nuleisti rankų. Situacijai nesikeičiant, jie svarsto jungtis prie bendrojo ugdymo įstaigų darbuotojų streiko.
„Tikrai svarstome. Kadangi Andrius (Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininkas A. Navickas – red. past.) mūsų iš anksto neinformavo apie savo ketinimus, teisiškai mes procesui nepasirengėme. Bet tikrai šiuo metu palaikome mokytojų streiką. <...> Jeigu konfliktas tęsis ilgiau, tikrai prisijungsime“, – tikina profesorius.
Ugniagesiai: važiuodami gesinti gaisro, nesakome, kad neturime pinigų
Profesoriaus minčiai, kad valdžia žmones maitina pliurpalais, pritaria Šilutės rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos vadovas Darius Endzelis.
„Tikrai manęs kaip vadovo netenkina, ką mūsų vyrai [ugniagesiai] uždirba. Manęs netenkina, kad esame, kaip ir profesorius sakė, maitinami pliurpalais ministerijoje. Kiek bendraujame su vidaus reikalų ministre, viceministru, visą laiką iš ministerijos išeiname išsišiepę, nes jau kažkas vyks. Bet per savaitę suprantame, kad čia buvo melas ir viskas vyksta „po stalu“, niekas su mumis nėra derinama“, – kalba D. Enzelis.
Rugsėjo 19 dieną Seime užregistruotas rudens sesijos darbų sąrašas, kuriame įrašytas Priešgaisrinės saugos įstatymo Nr. IX-1225 pakeitimo įstatymas. Su jo turiniu susipažinęs D. Enzelis sako, kad įstatymo pakeitimas skubotas. Pavyzdžiui, į sąrašą įrašyti gelbėjimo darbai, bet nepaaiškinta, kas juos sudaro.
„Buvo kažkada tas sąrašas išsiųstas socialiniams partneriams suderinti. Į pastabas beveik niekas nereagavo“, – primena Šilutės ugniagesių vadas.
Nuo 2016 m. priešgaisrinėse gelbėjimo tarnybose vykdoma savanoriška veikla. Savanoriai, kaip ir profesionalūs ugniagesiai gelbėtojai, dalyvauja gelbėjimo darbuose, gesina gaisrus. Anot D. Enzelio, pagal naują įstatymą ugniagesių savanoriška veikla prilyginama eilinių savanorių veiklai ir tokioms organizacijoms kaip „Caritas“ ar Lietuvos Raudonasis Kryžius.
„Jeigu įstatymas bus priimtas toks, koks yra dabar, kaip Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovas sakau, <...> kad pas mane nebeliks nė vieno savanorio“, – apgailestauja D. Enzelis.
Jis primena, kad ugniagesiai yra finansuojami iš valstybės biudžeto, tačiau savivaldybių ugniagesiams valstybė neskiria pinigų nė transportui įsigyti. O šiais metais apskritai nebuvo skirta 16,87 proc. ugniagesių veiklai reikalingų lėšų.
„Kai atvažiuojame į gaisrą, žmogui nesakom, kad mes neturim pinigų, negesinsime. Mes vis tiek gesiname. Kai lapkričio vidury pritrūks pinigų algoms, mes vis tiek eisime, dirbsime ir kitais metais kažkaip išsilyginsim“, – sako D. Enzelis.
Pareigūnai ieškos būdų protestuoti
Nuo valdžios pažadų pavargę pareigūnai pagal įstatymą streikuoti negali, bet tikslų bando siekti kitokiomis protesto akcijomis, sako buvęs statutinis pareigūnas, Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Saulius Džiautas.
Šiemet pagal valstybės tarnybos reformą įvyko profesinių sąjungų derybos dėl nacionalinės kolektyvinės sutarties. Valstybės tarnybos įstatyme numatyta, kad pagal nacionalinę kolektyvinę sutartį dvejus metus nebus galima derėtis dėl viso viešojo sektoriaus atlyginimų.
„Paklodę leista tampyti stiprioms profsąjungoms: pedagogams, pareigūnams. Jos greičiausiai iš Vyriausybės išsireikalaus kažkokių papildomų lėšų“, – komentuoja S. Džiautas.
„Mes reikalavome, kad būtų deramasi dėl viso viešojo sektoriaus ir tolygiai visiems būtų keliami atlyginimai 10 proc. To solidariai reikalavo visos viešojo sektoriaus profesinės sąjungos. Deja, prašymas buvo neišgirstas“, – priduria jis.
Anot S. Džiauto, dėl nuolatinių reformų valstybės tarnautojai nejaučia stabilumo. Tai sukuria didelę demotyvaciją, dėl ko įvyksta ir tragedijų: per kelerius metus buvo ne vienas atvejis, kai pervargę ir demotyvuoti pareigūnai, vadovų mobingą patiriantys medikai bei kitų profesijų atstovai nusižudė.
S. Džiautas siūlo sekti kitų valstybių pavyzdžiu ir ne „numetinėti“ pinigus vienoms profesijoms kitų sąskaita, o numatyti, kiek procentų nuo BVP turi būti skirta mokytojams, medikams, pareigūnams ir kiti.
Vis tik, jei jokie pareigūnų prašymai nebus išgirsti, profsąjunga žada protestuoti dar šiemet.
„Nors įstatymiškai pareigūnai negali streikuoti, jeigu mūsų reikalavimai nebus įvykdyti, metų pabaigoje mes organizuosime protesto akciją. Pirmiausia man reikia pamatyti biudžetą, pakalbėti su Vyriausybe, – sako S. Džiautas.
„Tikrai ateisiu ir pas Andrių Navicką, pasikalbėti kaip jiems [mokytojams] sekasi. Tikrai palaikysim ir pedagogus“, – patikino jis.
