Liepos 25 d.–rugpjūčio 1 d. vyksiančio festivalio programoje – aštuoniolika labai skirtingų naujų ir jau klasika tapusių filmų iš Švedijos, Kanados, Vokietijos ir kitų šalių. Šiuose filmuose pasakojamos istorijos ir tapatybės praplečia tiesmukų normų ribas ir leidžia pamatyti kitokias patirtis.
„Programoje norėjome aprėpti kuo didesnę LGBT žmonių patirčių įvairovę – ne tik jaunų stilingų gėjų, kurie populiariojoje sąmonėje reprezentuoja visą bendruomenę, nors išties yra tik nedidelė jos dalis“, – sako programos koordinatorius Augustas Čičelis.
Į Vilnių atvažiuoja ir keli kūrėjai, kurie patys pristatys savo filmus. Vienas iš jų – Ester Martin Bergsmark iš Švedijos, kuris savo patirtimis apie tai, ką reiškia būti translyčiu, dalijasi poetiškoje juostoje „Sraigės kiaute“. Stokholme gimusio režisierius dokumentinė kūryba pasižymi žanro ribas praplečiančiu ir eksperimentų nevengiančiu stiliumi. Jo filmus kritikai vadina spyriu į tradicinės dokumentikos užpakalį, o pirmoji E. M. Bergsmark pilno metražo juosta 2008 m. apdovanota kaip geriausias Švedijos dokumentinis filmas.
Danų režisierė Iben Haahr Andersen papasakos, kaip vienas kitą atrado pagyvenęs danas žvejas ir tailandietis imigrantas – pagrindiniai filmo „Mano meilė – Poulo ir Majaus istorija“ herojai. Režisierė šešerius metus su kamera sekiojo savo personažus, kad užfiksuotų jų santykių raidą, jų pakilimus ir nuosmukius.
Paskaitą apie Pedro Almodovaro filmus skaitys Anglijos Voriko universiteto dėstytojas José Arroyo. Tarp jo mokslinių interesų – tautiškumo ir seksualumo reprezentacija, ispanų kinas ir šiuolaikinis Holivudas. Šiuo metu jis rengia publikacijas apie Antonio Banderasą ir Javierą Bardemą, nuolat rašo į Britų kino instituto žurnalą „Sight and Sound“.
„Kitoks kinas“ skirtas tiek LGBT bendruomenei, tiek ir visiems žmonėms, kurie myli, pyksta, kovoja ir siekia suprasti save ir supantį pasaulį, – sako A. Čičelis. – Nors čia rodomi vaidybiniai ir dokumentiniai filmai yra tematiškai susiję – visi jie paliečia homoseksualių, biseksualių ar translyčių žmonių gyvenimus – tačiau jie yra ir labai skirtingi, todėl tikime, kad kiekvienas žiūrovas atras kažką įdomaus ir artimo sau.“
LGBT patirčių ir kultūros įvairovės nesutalpins jokie politiniai šūkiai, tad festivalio „Kitoks kinas“ tikslas – papildyti „Baltic Pride 2013“ istorijomis ir pasakojimais, kurie veiksmingiau nei kas kitas keičia stereotipus, skatina supratimą ir solidarumą bei įkvepia pokyčiams.
