Rizikinga, bet apsimoka
Susitikime praktinėmis žiniomis dalinosi JAV Pensilvanijos universiteto Marcellus tyrimų ir plėtros mokslinio centro direktorius Thomas B. Murphy. Ekspertas pristatė Pensilvanijos valstijos skalūnų dujų sektoriaus vystymo aspektus, galimybes bei galimas grėsmes.
„Mano darbas yra ne tiek moksliniai tyrimai, kiek visuomenės informavimas, kad visi žinotų, suprastų, kas vyksta. Mano tikslas čia, Lietuvoje, yra ne tiek paremti kurią nors vieną šalį, kiek apžvelgti jas visas“, – sakė T. B. Murphy, turintis 28 metų patirtį gamtinių išteklių plėtros ir išgavimo srityje.
Jo teigimu, pirmiausia reikia atkreipti dėmesį, kad skalūnų dujos yra labai pelninga sritis. Profesorius priminė, kaip JAV prezidentas Barackas Obama pabrėžė, kad JAV namų ūkių išlaidos sumažėjo iki 50 proc., kai buvo pradėtos naudoti skalūnų dujos. Anot T. B. Murphy, skalūnų dujos ypač naudingos ekonomikai sunkiais laikais – tai rodo skalūnų dujų finansinė nauda JAV 2007–2012 metais.
Saugumas: gamtovaizdį apsaugosime, šulinių – ne?
Pasak profesoriaus, rengiančio švietimo programas, susijusias su gamtinių dujų plėtra, aplinkosauga ir poveikiu bendruomenėms, skalūnų dujų paieškos ir išgavimo procesas žalos aplinkai atžvilgiu per pastaruosius dešimtmečius padarė didelę pažangą, tačiau tam tikros rizikos išlieka.
„Šiuo metu dujų gavybai naudojama mažiau cheminių medžiagų, visas procesas tampa ekologiškesnis ir racionalesnis. Palyginus sistemas, kurios naudojamos dabar ir buvo naudojamos prieš 10 metų, akivaizdu, kad šiuolaikinės techonologijos leidžia iki minimumo sumažinti žalą gamtai“, – sakė T. B. Murphy. Jo teigimu, geriau valomi ir panaudojami proceso metu liekantys skysčiai bei kitos atliekos.
Pasak jo, gavybos vietos yra izoliuotos, kad į aplinką neskleistų nei šviesos, nei garso. „Turiu sodybą ir gyvenu šalia gręžinio, todėl galiu jums iš praktikos pasakyti, kaip viskas vyksta. Įrengta dujų gavybos vieta, neradus dujų ar reikiant mažesnio baseino, gali vėl būti naudojama žemės ūkiui. Kai nutiesiamas vamzdynas, jis apauginamas žaluma, kad nepakistų gamtovaizdis“, – sakė profesorius, pabrėždamas, kad Pensilvanija yra ir turizmo šalis, todėl gamtovaizdis yra ne mažiau svarbus už kitus aspektus.
Kadangi kartu su skalūnų dujomis į paviršių patenka ir kitos cheminės medžiagos, gręžinių sienos yra daromos iš daugybės betono bei kitų medžiagų sluoksnių, kad cheminių medžiagų patekimas į gruntinius vandenis būtų neįmanomas.
„Kalbant apie baimes, kad metano dujos gali patekti į gyventojų šulinius, 20 proc. šulinių Pensilvanijoje buvo rasta metano dujų, tačiau jos ten buvo iš anksčiau, ne dėl skalūnų dujų išgavimo proceso, tiesiog žmonės patys apie jų buvimą nieko nežinojo“, – sakė T. B. Murphy. Anot jo, 40 proc. šulinių kėlė riziką žmonių sveikatai dar nepradėjus dujų gavybos. Šiuos išankstinius tyrimus ir visuomenės informavimo programą Pensilvanijoje finansavo pati valstija.
Avarijų vis dar pasitaiko
Anksčiau vanduo buvo naudojamas iš perviršinių vandens telkinių, upių. Dabar technologiškai tapo įmanomas naudoti panaudotas vanduo, pavyzdžiui, iš valymo įrenginių. Vis dėlto, T. B. Murphy nesiginčija, kad skalūnų dujų gavyba yra pramoninis procesas, kuris turi visus tokiam procesui įprastus sudėtingumo ar neigiamus bruožus. Tačiau T. B. Murphy ironizavo, kad didžiausias nusiskundimas, kokio sulaukiama – sunkvežimių, kuriais gabenamas vanduo, keliamas triukšmas. Šiuo metu, pasak T. B. Murphy, jau nebetaikomas.
Nuo vis dar pasitaikančių kenksmingų medžiagų išsiliejimų į žemės paviršių, kaip teigia profesorius, apsisaugoma vis efektyviau. 50 proc. pasitaikančių pažeidimų yra administracinio pobūdžio, kita pusė yra susiję su erozija ir vandens tarša.
Skalūnų dujų gavybai sunaudojama milijardai litrų vandens, tačiau, anot T. B. Murphy, tai yra nedidelis kiekis, palyginti su kitomis pramonės šakomis. 98 proc.šio vandens yra grąžinama tolimesniam proceso vykdymui.
Skalūnų dujų gavybos procese Pensilvanijoje įdarbinta per 17 tūkst. žmonių.
Naudingosios iškasenos – derybų objektas
Susitikime dalyvę Seimo nariai, Aplinkos, Energetikos ir Užsienio reikalų ministerijų, taip pat Lietuvos geologijos tarnybos bei Lietuvos mokslų akademijos atstovai T. B. Murphy teiravosi apie gręžinių ilgaamžiškumą ir gyventojų, išnuomosiančių žemę dujų gavybai, teises į naudingąsias iškasenas.
„Gręžiniai turi būti planuojami bent dviem kartoms į priekį. Nuspręsti, kur bus statomi gręžiniai yra labai atsakingas momentas. Kalbant apie naudingas iškasenas, gali būti pasirašomos koncesinės sutartys su asmenimis arba įmonių grupių su valstybe. Tačiau nereikia pamiršti, kad žemė ir naudingosios iškasenos dažnai priklauso ne tiems patiems savininkams“, – sakė T. B. Murphy .
