Televizijos ir radijo laidų vedėja Skaiva Jasevičiūtė kadaise svajojo tapti veterinare arba kinologe. Nors šios svajonės mergina neįgyvendino, meilė gyvūnams, ypač šunims, liko gyva iki šių dienų.
Nuoširdus rūpestis
„Trejus metus iš eilės į visas Lietuvos beglobių gyvūnų prieglaudas prieš Kalėdas veždavau maisto. Tačiau lioviausi tai daryti, kai vienoje iš prieglaudų buvome labai nesvetingai sutikti... Džiugu, kad ir mūsų šalyje kuriamos užuojautos kupinos organizacijos, padedančios benamiams keturkojams, – pasakoja Skaiva, aplankiusi visas šalies beglobių gyvūnų prieglaudas.
– Yra prieglaudų, kuriose keturkojus prižiūri savo darbui ypač atsidavę žmonės. Alytaus, Klaipėdos gyvūnėlių prieglaudose darbuotojai stengiasi šuneliams surasti šeimininkus, kad šie nebūtų užmigdyti. Negana to, jie ir patys į namus pasiima po kelis augintinius. Sunku prieglaudose žiūrėti į šunelius, kurie, matyti, buvo auginti šeimininkų. Tokie vaizdai sukelia stiprias emocijas. Tačiau visų šuniukų namo neparsiveši... Visiems padėti negali. Bet žmonės turi žinoti, kad prieš įsigyjant keturkojį pirmiau vertėtų apsilankytų prieglaudose. Tokie šuniukai juos išgelbėjusiems būna dėkingi visą gyvenimą. Juk gyvūnai viską supranta.“
Beje, Skaiva, ilgą laiką augino du taksų veislės šuniukus. Vieno neseniai neteko. „Skaudi tema“, – atsidūsta mergina.
Išgelbėjo nuo skriaudikų
Dabar ji augina miniatiūrinę toiterjerų veislės kalytę Smiltę. Ją žurnalistė taip pat savotiškai išgelbėjo: „Man visada patiko dideli šunys. Kartą lankiausi veislyne ir pamačiau Smiltę. Neišlaikė mano širdis ir pasiėmiau ją. Kalytei buvo dveji metai. Ją kiti toiterjerų veislės šunys skriausdavo, mat ji buvo labai smulki, ne pagal veislės standartus.“
Paklausta, ar miniatiūrinė augintinė reikalauja daug priežiūros, laidų vedėja šypsosi. „Priežiūros reikia ilgaplaukiams šunims. O ji - tokia maža varlytė... Ar priimu ją į lovą? Labai retai – kai širdis neišlaiko“, – atvirauja S.Jasevičiūtė.
Edita Maželytė
