Vilniuje gyvenanti ir trynukes mergaites auginanti Vaida Petravičienė paklausta, kaip praleido vasarą, tikina, kad ji buvo kupina įspūdžių. Mergaitės kelias savaites praleido pas senelius kaime, vyko kartu su jais prie jūros.
„Vėliau prisijungėme ir mes su vyru, o po to laukė atostogos pas kitus senelius, tad ši vasara mums, tėvams, buvo ypatinga, kadangi pagaliau mergaitės pajuto, ką reiškia laiką leisti pas senelius. Iš tiesų, ji buvo nuostabi, nes ir patys turėjome progos atsikvėpti. Mergaitės laukė rugsėjo pirmosios, kadangi pasiilgo grupės draugų “, – pasakoja šypsodamasi Vaida.
Ilgai laukta Rugsėjo 1-oji
Pasiteiravus, kaip paminėjo Rugsėjo 1-osios šventę, vilnietė teigia, kad šiais metais priėmė sprendimą leisti mergaitėms pasidžiaugti švente be tėvelių:
„Nusipirkome gėlyčių, padovanojome jas auklėtojai, o tuomet mergaites palikome Rugsėjo 1-osios paminėti vienas darželyje, abu su vyru išvykome į darbus. Toks sprendimas buvo priimtas dėl to, kadangi žinojau, jog šventės metu apsilankys ir animatoriai, o jeigu būsime šalia, vaikams to animatoriaus nebereikės.
Tad būtent todėl, kad jos galėtų pasimėgauti šventės malonumais, nusprendėme pabūti nuošalyje, jog mergaitės pilnai pajustų šventę.“
Trynukių Unės, Estelos ir Kajos mama džiaugiasi, kad toks sprendimas pasiteisino su kaupu – mergaitės darželyje ir žaidė, ir atliko užduotėles.
„Be to, įtakos tokiam sprendimui turėjo ir karti patirtis. Kuomet buvome pas draugus šventėje, jie taip pat buvo nusamdę animatorių, kad vaikai turėtų kuo užsiimti, kol suaugę bendraus. Tačiau išėjo taip, kad leidome laiką su vaikais, nes mergaitės paprasčiausiai jo bijojo ir nenorėjo kartu žaisti, nors ir personažas buvo puikiai pažįstamas, mylimas“, – priduria Vaida Petravičienė.
Sugrįžti į įprastą ritmą mergaitėms nebuvo sudėtinga, atvirkščiai, jos džiaugėsi galėdamos būti savo grupėje ir pamatyti pažįstamus grupės draugų veidus bei susipažinti su naujomis auklėtojomis. Vasaros metu trynukėms teko eiti į sujungtą grupę su vyresniais vaikučiais, kurią prižiūrėjo kitos pedagogės, todėl mergaitėms su tuo buvo sunku susitaikyti, rytais pasirodydavo ašarėlės:
„Vasarą pasitaikė ir nenoras eiti į darželį dėl pasikeitusių auklėtojų, tačiau likus savaitei iki Rugsėjo 1-osios laukėme susitikimo su vaikučiais, kurie jau yra tapę draugais ir susipažinimo su naujomis auklėtojomis. Rudens pradžioje įsivažiavome, o dabar mergaites net paleidus į darželį jos pačios pirmos atsisveikina su džiaugsmu veide, trykšta noru žaisti.
Galbūt tik porą sunkesnių rytų turėjome, tačiau tikrai negalima lyginti su tuo, kas buvo pačioje pradžioje, kuomet prieš 2,5 metų pradėjome lankyti darželį.“
„Tik gyvenk ir žvenk“
Pavasarį atšventusios 3 metukų gimtadienį, mergaitės tarpusavyje vis gražiau sutaria, todėl tėvams matyti tokį neįkainojamą seserų ryšį – tikra dovana. Visgi, Vaida pripažįsta, kad šis laikotarpis yra ir smagus, ir kupinas išbandymų, kurie dažniausiai kainuoja tėvams kantrybę.
„Smagu yra dėl to, kad mergaitės daug tarpusavyje žaidžia, šneka, labai juokingai pasakoja, dėlioja žodžius, kurie susidėlioja į smagius sakinius ir mintis. Jos ir šoka, ir dainuoja, ir žino, kas joms labiausiai patinka.
Tačiau nervus kainuoja dėl to, kad dabar tuo pačiu yra ir laikotarpis, kuomet jos labai neklauso, nepasidalina žaislais ir dėl to tenka statyti tam tikrus rėmus, kurie reikalauja mūsų, tėvelių, kantrybės.
Kaip sesės jos ir pasibara, ir labai gerai sutaria. Kiekvieną kartą jas matydama vis sakau, kaip yra smagu joms turėti vienai kitą, kadangi pastoviai turi veiklos. Jeigu viena užsiėmusi, tuomet kitos dvi arba visos kartu žaidžia. Į tai žiūrint, laimė kutena širdį.
Prisimenu visuomet ir savo vaikystę, kaip suvažiavus visiems pusbroliams ir pusseserėms į kaimą mums būdavo smagu bendrauti, žaisti. Tikiu, kad ir joms jų vaikystė yra smagi“, – nusijuokia pašnekovė.
Nors ruduo automatiškai daugelį šeimų grąžina į tam tikrą rutiną, tačiau pramogų ir linksmybių vilniečių šeimoje tikrai netrūksta. Vaida juokauja, kad namuose vyksta ir spektakliai, ir skamba dainos, ir šokių aikštelėje sukasi tikros šokėjos.
„Tik gyvenk ir žvenk“, – priduria trijų mergaičių mama.
Tam, kad mergaitės nepritrūktų veiklų, V. Petravičienė kartu su vyru nusprendė Unę, Kają ir Estelą užrašyti į sportinių, pramoginių šokių būrelį. Tačiau nors namuose mergaitėms drąsos netrūksta, nepažįstamoje aplinkoje reikia laiko prisipratinti.
„Jau buvome pirmoje pamokėlėje, tačiau kol kas mums nelabai sekėsi, kadangi mergaitės bijojo eiti į salę bei mokytojo, nors šis vis labai gražiai jas kvietė, viliojo savo šypsena ir lipdukais. Joms buvo labai nedrąsu. Po 25 minučių įkalbinėjimo, galiausiai į salę įėjau pati su mergaitėmis, tad pirmoji pamokėlė buvo labai sudėtinga. Mergaitės tiesiog buvo prie manęs prilipusios (juokiasi).
Tačiau, kaip sakė mokytojas, trynukės puikiai dėlioja kojas, kurią rodo – tą ir kelia, tad bandysime nueiti į dar kelias pamokėles. Jeigu bus tokia pati situacija, tuomet būrelį perkelsime kitiems metams, kadangi ir pats mokytojas sakė, jog dažniausiai vaikai pradeda lankyti nuo 4 metukų“, – pasakoja Vaida.
Nors pirmoji šokių pamoka ir buvo nedrąsi, tačiau mergaitės važiuodamos į darželį vis prisimena mokyklą, į kurią ėjo mokytis šokti. Taip pat mamai vis kartoja, kad nori eiti ir vėl, tačiau, kaip priduria pati Vaida, neaišku, kaip bus ateityje.
Pasiteiravus, ar pati šį rudenį turi naujų veiklų, projektų, Vaida Petravičienė užtikrina, kad šiuo metu veiklos yra per akis:
„Tik išleidusi mergaites į darželį, grįžau ir pati į darbus. Pradėjau lankyti vienus kursus, taip pat stengiuosi kiekvieną rytą nuvežusi vaikus į darželį užsukti ir į sporto klubą pajudėti, pasportuoti ar tiesiog skirti laiko sau. Po darbu laiką skiriu vaikams, namų ruošai. Kartais išeiname su vyru ar atskirai pasibūti į miestą, susitinkame su draugais arba einame visi kartu pasivaikščioti.“
