Publikuojame Jolitos laišką, tekstas netaisytas.
Kovo 16-toji – žvarbi, vėjuota, tačiau ilgai laukta diena. Tai juk vienos iš garsiausių Lietuvos jaunosios kartos mados dizainerių kolekcijos pristatymas. Su drauge buvome nusipirkusios bilietus jau kone prieš du mėnesius ir renginio dienos vakarą su pakilia nuotaika skubėjome į „Vaidilos“ teatrą.
Pasikabinusios paltus, užkilome laiptais į antrą aukštą, kurio fojė jau buriavosi žmonės. Visus svečius vaišino mineraliniu vandeniu, moterys linksmai šnekučiavosi ir nekantriai laukė mados pristatymo pradžios. Praėjus 45 min nuo biliete pažymėtos renginio pradžios valandos, vis dar laukėme už salės durų. Mintyse pagalvojau: „tikriausiai laukiame visiems pažįstamų veidų ir Vilniaus „elito“ personų“, tačiau tarp trijų šimtų gražiai pasipuošusių, stilingų bei prabanga tviskančių vakaro svečių vis dėlto neišvydau nei vieno dažnai televizijos ekranuose matomo veido. Nustebau... Juk toks renginys, pirmasis dizainerės A. Kuzmickaitės asmeninis kolekcijos pristatymas!
Pagaliau įėjusios į salę, suskubome ieškoti savo sėdimų vietų, nurodytų ant renginio bilietų. Kaip ir įprasta mados šou renginiuose, kiekvienas svečias gavo po maišelį su staigmenėlėmis ir maloniomis dovanomis. Žinoma, šie tiek nustebau, radusi daug vienos firmos, pasižyminčios itin geru marketingu, tačiau ne tokios geros kokybės, kosmetikos mėginukų, tačiau to nesureikšminau – juk kas remia renginį, tas ir dovanoja.
Madų šou prasidėjo. Gera muzika, profesionalūs atlikėjai, stilingi, gražūs rūbai, pažymėti juodu drugeliu, jau tapusiu A. Kuzmickaitės kūrybos akcentu. Mėgavausi ta pakilios nuotaikos akimirka, kol po penkiolikos minučių nepamačiau pačios rūbų autorės, išėjusios kartu su paskutiniąja manekene Smilte Bagdžiūne. Tai buvo kolekcijos pristatymo pabaiga, tačiau ties šiuo momentu, mano „menki“ pastebėjimai tik prasideda.
Grįžusi namo ir panaršiusi įvairius naujienų portalus internete, kuriuose mirgėte mirgėjo atsiliepimai apie A. Kuzmickaitės pristatymo akimirkas, pradėjau suvokti, jog viskas buvo ne taip, kaip matė mano – „varguolio“ akys. Taip, žodį „varguolis“ pavartojau visai ne atsitiktinai. Pasirodo, nuo šiol šis statusas yra naudojamas ne tik Sauliaus Poškos mini spektakliuose, bet ir mūsų kasdieniniame gyvenime.
Mieli Lietuvos žmonės, o ypatingai mados gerbėjai, ar pastebėjote, jog nei viename spaudos pranešime apie A. Kuzmickaitės kolekcijos pristatymą nebuvo paminėtas renginio pradžios laikas? Keista, ar ne? O ar žinote kodėl? Į šį klausimą atsakymas paprastas ir niekam nekliūnantis į akis – įvyko ne vienas mados šou, o du. Tačiau pirmas klausimas man iškyla tuomet, kai niekas niekur nepamini, jog vyko du renginiai ta pačią dieną, tačiau skirtingu laiku, atsižvelgiant į kastų hierarchiją. Grįžtant į tą momentą, kuomet baigėsi kolekcijos pristatymas ir laukėme eilėje pasiimti paltų, nenorėdamos stovėti ant laiptų, likome sėdėti salėje.
Praėjus pusvalandžiui, pradėjau stebėti renginio organizatorius, kurie dėliojo naujus maišelius su dovanomis ant kiekvienos svečio kėdės. Maišeliai buvo su A. Kuzmickaitės kūrybos simboliu – juodu drugeliu, ant kitų kėdžių buvo padėti maišeliai su „MAKE UP FOR EVER“ kosmetikos priemonėmis. Paklausus renginio organizatorių, kas šioje salėje vyks toliau, atsakymas buvo – „kitas renginys“.
Taip, kitas renginys – tai tas pats madų šou, tik šį kartą dalyvavo žinomi televizijos ir žurnalų veidai, gausybė fotografų, kolekcija pasipildė dar keliais dizainerės rūbais, kuriuos pamačiau tik internete patalpintose nuotraukose, o kaip buvo rašoma viename naujienų portale: „net ir pasibaigus madų šou, daugelis žiūrovų neskubėjo skirstytis – organizatoriai vaišino gaiviaisiais gėrimais ir šampanu, o vakarą pratęsė gyvos muzikos „Happyendless“ koncertas“. Kažin kodėl viso to nemačiau, sumokėjusi pinigus už kolekcijos pristatymą, o ne generalinę jos repeticiją?.. Kodėl niekur nebuvo rašoma, kad vieni svečiai viso to nematė, o kiti atvirkščiai – gavo pilną madų šou komplektą?
Tie trys šimtai „varguolių“, kurie pirmi atėjo pasižiūrėti penkiolikos minučių madų šou, nors biliete buvo nurodyta renginio trukmė – viena valanda, padengė salės nuomos mokesčius ir sumokėjo už reklaminę akciją su žymiausiomis žurnalų bei televizijos figūromis bei tikrąjį tobulą kolekcijos pristatymą, kuris tapo puikia antireklama. Ar tarp tų trijų šimtų pažemintų svečių bei buvusių potencialių pirkėjų vis dar atsiras norinčių toliau domėtis A. Kuzmickaitės darbais, ar net juos pirkti? Galbūt. Ar nuo šiol kastų hierarchija Lietuvos mados industrijoje taps savaime suprantamu dalyku? Ar dviejų įvykusių renginių faktas buvo žinomas tik organizatoriams, o gal straipsniuose neminima renginio pradžios valanda buvo gerai apgalvota marketingo strategija? Ar tai buvo renginio organizatorių, ar pačios dizainerės sprendimas?
Spręsti Jums, mielieji. Pabaigai tik norėčiau pridurti, jog socialiniame tinklapyje „facebook“ pasirodžius nusivylusių žmonių komentarams nieko neužgauliojant, o tik išdėstant savo nuomonę, vietoj atsakymo, ar netgi ignoravimo, jie buvo ištrinti, o kai kurie komentatoriai net užblokuoti. Paskutinį klausimą keliu sau ir Jums: kokias pasekmes turės tokia A. Kuzmickaitės drąsa ir ar tokie įvykiai bei požiūris į žmogų paskatins jaunimą likti savo Tėvynėje?
