Margarita Alper, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Vilniuje prasidėjo tradicinė knygų mugė. Laiko patikrintos knygos – toks šiemetinės mugės šūkis. Leidėjai per pirmąjį pusdienį pastebėjo, kad žmonės labiau domisi ne grožine, o psichologine literatūra.
15-tos Vilniaus knygų mugės tema, susiejanti daugelį joje vykstančių renginių, – Kristijono Donelaičio kūryba ir asmenybė. Jo 300-ųjų gimimo metinių sukaktis pasiūlė ir antrąją temą – laiko patikrintos knygos, skirtą klasikinei literatūrai. Vienas didžiausių ir gausiausių mugės renginių – nacionaliniai K. Donelaičio „Metų“ skaitymai. Šeštadienį apie 300 žmonių nuo pradžios iki pabaigos skaitys pirmąjį lietuvių pasaulietinės literatūros kūrinį.
„Laiko patikrintų knygų temą suformuluoti padėjo klasikas K. Donelaitis. Ketvirtadienį, matydami pilnus stendus žmonių, pakvietėme juos prie knygų, kurios visada gyvos, pakvietėme prie šaltinių, pagrindų. [...] Pastarųjų metų tendencija labai aiški – tolstama nuo grožinės literatūros, žmonės ieško rimtos psichologinės literatūros. Niekas nebesvajoja tapti milijonieriumi per vieną naktį, rūpi giluminiai dalykai. Matyt, žmonės pavalgė, apsirengė ir jiems ėmė rūpėti, kas esu, vardan ko gyvenu, kokia mano misija“, – sako Vilniaus knygų mugės Organizacinio komiteto narė Lolita Varanavičienė.
Savo pirmąjį romaną knygų mugėje pristato ir Briuselyje gyvenanti rašytoja Agnė Žagrakalytė. Poetė, išleidusi du eilėraščių rinkinius – „Išteku“ ir „Visa tiesa apie Alisą Meler“ – parašė pirmąjį prozos kūrinį, pavadinimu „Eigulio duktė: byla F117“. Tai giminės saga, net kelių kartų istorija, paremta tikrais faktais ir įvykiais. Ši knyga jau įvertinta – ketvirtadienį autorei įteikta Patriotų premija, o sekmadienį bus įteikta Jurgos Ivanauskaitės premija.
Tradiciškai mugėje apdovanoti Gražiausių metų knygų kūrėjai. Pagrindinė Metų premija atiteko dailininkui Alfonsui Žviliui už Algimanto Julijono Stankevičiaus Stankaus „Žaliąjį sąsiuvinį“.
Taip pat įteiktos dar 5 premijos pagal temines knygų grupes: Astai Kaušpėdaitei už Algirdo Kaušpėdo knygos „Antiška“ apipavidalinimą, Kęstučiui Kasparavičiui už jo knygos „Povandeninė istorija“ apipavidalinimą, Donaldui Andziuliui ir Ievai Kuzmienei už Leonardo Vaičio knygą „Eklektika“, Tomui Mrazauskui už Algirdo Šeškaus knygos „Pilka, bet ne pilka“ apipavidalinimą, Sigutei Chlebinskaitei už Kęstučio Navako knygos „Lorelei“ apipavidalinimą.
Mugėje veikia ir speciali LRT televizijos studija, įsikūrusi Rašytojų kampe. Daugelis televizijos ir radijo laidų bus tiesiogiai transliuojamos iš šios studijos, taip pat ir knygų pristatymai, susitikimai su rašytojais.
