Klaipėdietę Skaistę Būtytę gatvėje atpažįsta daugelis. LNK televizijos realybės šou “Baras 2” finalininkė prisipažįsta, kad populiarumo jai dabar tikrai netrūksta. Kaip ir apkalbų, tikriausiai natūralaus populiarumo palydovo.
Tačiau mergina nejaučia, kad dalyvavimas televizijos projekte ją pakeitė ir skaudžiai reaguoja į artimų žmonių pastabas, kad ji – “pasikėlusi“, nors iš kailio neriasi norėdama įrodyti, kad ji vis ta pati linksmuolė Skaistė, mylinti visą pasaulį ir ypač besigailinti gatvės vargetų.
Dalyvauti realybės šou merginą paskatino mama, nutarusi, kad jos pleputė duktė labai ten tiks. Pirmosiomis dienomis po “Baras 2“ pavargusi nuo įtampos Skaistė tvirtino, kad jokiame televizijos šou daugiau nebedalyvaus, tačiau praėjus nuovargiui ji šia savo nuostata jau abejoja. Kol kas Skaistė vėl dirba barmene “Pramogų banke“, šypsosi klientams, gauna daug didesnius arbatpinigius negu anksčiau ir laukia naujų gyvenimo iššūkių. Mergina prisipažino, kad televizijos sukurta populiarumo aura jai atveria duris į įvairius vakarėlius. Taip pat ji gavo ir pasiūlymą tapti vienos firmos prekiniu ženklu.
Trumpas dosjė: 24 metų, Zodiako ženklas – Ožiaragis, netekėjusi.
- Kokia tavo nuomonė apie Lietuvos vyrus?
- Vyrus aš vertinu griežtai. Šiaip manau, kad merginos, dirbančios prie baro, į vyrus žiūri visai kitaip nei tos, kurios lankosi bare. Šiaip vyrai visame pasaulyje vienodi. Kai dirbau Ispanijoje, iš pradžių žavėjausi ispanų sugebėjimu apipilti moteris komplimentais, jomis žavėtis ir rodyti dėmesį. Bet namie jie elgiasi visai kitaip. Ir Ispanijos moterys kenčia nuo smurtaujančių vyrų. Klaipėdoje vaikinams išsirinkti merginą yra vieni niekai, nes čia tiek daug gražuolių. Tad daugelis mūsų vyrų yra egoistai ir vadovaujasi tokia nuostata: “Jei ji nenori, rytoj kita norės“. Mano mamos jaunystės laikais buvo visai kitaip. Vyrai galėjo dėl moters kalnus nuversti, siekdami išsvajotosios prielankumo. Deja, dabar laikai pasikeitė...
-Kaip įsivaizduoji tobulą vyrą?
- Jis nebūtinai turi būti geros išvaizdos. Svarbiausia, kad moteriai rodytų didžiulį dėmesį. Nes ko daugiau moterys trokšta? Ir kada gi tuo dėmesiu pasidžiaugsi, jeigu ne iki vestuvių. Būtina, kad vyras parodytų, kad kovoja dėl moters, kad jos nuolat ir įnirtingai siekia. Manau, kad ir sveiko pavydo dozė vyrui netrukdo. Jis turi moterį prisijaukinti siurprizais. Na, pavyzdžiui, kad ir nežinia iš kur sužinotu mobiliojo telefono numeriu... na, o jei kalbėsime apie vyrų išvaizdą, tai man gražiausi Bredas Pitas ir Briusas Vilisas.
- O Mikas ar toli buvo nuo tobulybės?
- Mikas – labai dėmesingas ir geras žmogus. Išgirstu Klaipėdoje nuomonių, kad žiūrovams jis visai nepatikęs. Tačiau drąsiai galiu teigti, jog jis labai geros širdies. Su Miku bendraujame, bet mes – ne pora.
- Daugelis LNK “Baras 2“ žiūrovų tikrai tikėjosi, kad sulauksime jūsų vestuvių. Kas atsitiko?
- Išėjusi iš “Baro“ buvau irzli, nervinga, pikta. Manau, kad tokios mano nuotaikos prisidėjo prie mūsų santykių raidos. Nerodžiau jam pakankamo dėmesio. Esu impulsyvi, o gal ir Mikas manęs nesuprato. Tikiuosi, kad kada nors atsiras žmogus, kuris mane tikrai supras. Mikas man per ramus. Man su žmogumi turi nuolat būti įdomu. Ir tai nereiškia, kad noriu nuolat būti linksminama. Kartais ir tylėjimas juk gali būti įdomus... Du žmones suriša abipusė kibirkštis. Iš pradžių tarp mūsų su Miku ji lyg ir buvo, bet kodėl viskas taip išėjo, ir pati iki galo nesuprantu.
- Į ką pirmiausia atkreipi dėmesį pamačiusi nepažįstamą vyriškį?
- Kadangi pati esu batų maniakė ir mano namuose batų daugiau negu proto, tai atkreipiu dėmesį į vyro batus. Nesvarbu, kokios jie firmos, tačiau kitos detalės man apie žmogų daug ką pasako. Taip pat man svarbios vyro rankos ir balso tembras.
- Kokia tavo nuomonė apie Lietuvos moteris?
- Užsienyje lietuvaitės laikomos gražiomis ir nerimtomis. Kai dirbau Ispanijoje, norintiems susipažinti ar šiaip smalsaujantiems vyrukams aš nesakydavau, kad esu iš Lietuvos, nes nenorėjau, kad pagalvotų, jog lengvabūdė. Iš pradžių sakydavau, kad esu iš Italijos, bet kai kartą mane užkalbino itališkai, pakeičiau tautybę į švedę. Bet dažniausiai visi manydavo, kad esu iš Prancūzijos, nes mano išvaizda tikrai nelietuviška. Aš pati negalvoju, kad mūsų moterys nerimtos. Jos gal šiek tiek naivokos. Jos gauna mažai dėmesio iš lietuvių, tad ieško užsieniečių ir visai ne dėl materialinių paskatų. Mūsų vyrai tiesiog šalti. Man patinka nuoširdžios, savimi pasitikinčios ir turinčios savo nuomonę moterys, kurios nesivaiko turtingų vyrų.
- Ar tiki meile iš pirmo žvilgsnio?
- Netikiu, nes man dar taip nėra nutikę. Man dažniausiai būna atvirkščiai. Iš pradžių galimas kandidatas į draugus visai nepatinka, o paskui pradedu juo žavėtis.
- Kas tau yra meilė?
- Gal todėl, kad nė karto jos nepatyriau, įvardinti labai sunku. Kai matau merginas ar vaikinus, alpstančius iš meilės, dūsaujančius, kad negali vienas be kito gyventi, man labai gražu ir net pavydas ima. Bet mano mama sako, kad ir man ateis toks laikas. Ir aš ja tikiu. Mano mama – geriausia mano draugė ir patarėja. Su ja ir paatviraujame. Šiaip moteriška draugystė dažnai apipinta pavydo, intrigų ir apkalbų, daug kartų nudegiau, tad dabar esu atsargesnė. Manau, vaikinai yra daug geresni draugai. Jie neišduos.
- Kokį gražiausią komplimentą esi girdėjusi?
- Dirbdama bare tiek tų komplimentų prisiklausau! Kartą mano mama, atėjusi į darbą ir pabuvusi valandėlę, pasakė, kad per visą gyvenimą tiek komplimentų negirdėjo, kiek man buvo skirta per valandą. Čia baras, ir vyrai sako komplimentus. Sako, kad graži, kad kitokia, kad ne lietuviška.
- Kokia tavo didžiausia svajonė?
- Kaip ir visų moterų – turėti darnią šeimą, gerai gyventi ir būti finansiškai nepriklausoma nuo vyro.
„Klaipėda“ (www.klaipeda.daily.lt)