Spalį vyksianti Seimo rinkimų kampanija galėtų būti skaidresnė, mažiau susijusi su nešvariais pinigais. Tačiau lieka neaišku, ar parlamentarai iki to laiko spės priimti reikiamas įstatymų pataisas, rašo „Lietuvos žinios“.
Siekiant užlopyti korupcijos skyles, reikėtų kuo skubiau sugriežtinti partijų veiklos finansavimą, uždrausti politinę reklamą per televiziją ir gerokai apriboti paslėptą reklamą, nustatyti, kad visi draudimai ir ribojimai, partijoms taikomi per rinkimų kampanijas, galiotų ir tarp rinkimų. Šių bei kitų priemonių taikymą vakar su Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininku Zenonu Vaigausku, Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) vadovu Dainiumi Radzevičiumi aptarė pataisų iniciatorius Tėvynės sąjungos lyderis Andrius Kubilius ir jo kolegos. Konservatorius mano, kad griežtesnes nuostatas galima įteisinti iki Seimo rinkimų.
Būtina susitarti
Pasak A.Kubiliaus, skandalinga, kai partijos savo veiklai finansuoti sugeba panaudoti iki 25 mln. "neteisėtų" litų, tačiau to nepastebi finansinį procesą prižiūrėti privalančios institucijos - VRK ir Valstybinė mokesčių inspekcija. "Mūsų nuostata - partijos turi būti finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis", - sakė parlamentaras. Jo teigimu, juridinių asmenų parama partijoms turėtų būti visiškai draudžiama. Fiziniai asmenys galėtų paremti partijų veiklą savanoriškai skirdami tam tikrą procentą savo pajamų mokesčio arba mokėdami riboto dydžio nario mokesčius.
A.Kubiliaus teigimu artimiausiu metu bus ieškoma sutarimo su visomis partijomis, siūloma taisyti įstatymus ir kitus teisės aktus. "Ieškosime sutarimo ir su Vyriausybe, kad, uždraudus politinę reklamą televizijoje, iš biudžeto ar kitų valstybės lėšų būtų skirta papildoma suma tam, kad per rinkimų kampaniją per televiziją būtų organizuojami vieši politikų debatai", - tikino konservatorių lyderis.
Kartu jis pripažino, kad galimybių nesąžiningai elgtis per rinkimų kampaniją visada buvo ir bus. Tai patvirtina JAV ir kitų valstybių pavyzdžiai. "Tačiau ten galimybės taip elgtis labiau apribotos nei Lietuvoje", - įsitikinęs A.Kubilius.
Daug modelių
VRK vadovo Z.Vaigausko teigimu, dauguma pasaulio valstybių gana griežtai riboja politinių kampanijų finansus, nustato taisykles, kiek maksimaliai lėšų partijos gali išleisti reklamai, kokią sumą gali skirti aukotojai ir kt. "Modelių yra įvairių, bet problemų netrūksta. Štai kai kurios ne demokratinės valstybės, pasinaudodamos sektinu lėšų taupymo pavyzdžiu, uždraudžia finansuoti opozicijos partijas", - sakė jis.
Pasak VRK vadovo, sveikintina, kad parlamentinės partijos nuolat grįžta prie sunkiai sprendžiamų politinės korupcijos klausimų. Yra parengti ir apsvarstyti projektai, tačiau neramu, ar Seimas laiku spės juos priimti.
Z.Vaigauskas pripažino, kad pavyzdys, kai partijos finansuojamos tik iš valstybės biudžeto, nėra labai populiarus ir sektinas. "Kai partijas remia valstybė, tarp jų nebelieka konkurencijos", - sakė jis. Anot VRK vadovo, jei Lietuvoje juridiniams asmenims bus uždrausta remti partijas, tada būtina sustiprinti ir fizinių aukotojų kontrolę.
Pinigai dirbtų visuomenei
LŽS pirmininkas D.Radzevičius įsitikinęs, kad jei partijų lėšos ir politinė reklama būtų kontroliuojamos ne tik per rinkimų kampaniją, bet nuolat, problemų būtų kur kas mažiau.
"Kol kas Lietuvoje negalvojama apie rinkėjų aktyvumo skatinimą", - sakė R.Radzevičius. Pasak jo, valstybė turi suprasti, kad reikia orientuotis ne į pačias partijas, o į rinkimų idėją, skatinti žmones eiti balsuoti. "Ir žiniasklaidos priemonės bus patenkintos, kai už valstybės pinigus nebus priverstos liaupsinti atskirus politikus, o kalbės apie rinkimų svarbą valstybės gyvenime. Tie pinigai tada dirbs visuomenei", - kalbėjo LŽS pirmininkas.
Šiuo metu Seime įregistruoti du nauji politinių partijų finansavimą reglamentuojantys įstatymų projektai. Vieną parengė Teisingumo ministerija, kitą - Seimo valdybos sudaryta darbo grupė. Abu projektai draudžia juridiniams asmenims finansuoti politines partijas ir riboja fizinių asmenų aukų dydžius.
Dabar per metus vienas žmogus pasirinktai partijai gali skirti iki 39 tūkst. litų (300 MGL). Seimo darbo grupės projekte ši suma sumažinta 10 kartų - iki 3 tūkst. 900 litų (30 MGL), Teisingumo ministerijos - aukos dydis išlieka toks pats kaip iki šiol - 300 MGL. Asmenys, paaukoję politikams daugiau kaip 19,5 tūkst. litų, privalėtų deklaruoti savo turtą ir pajamas.
Raimonda Ramelienė
