Trečiadienį 22 val. Lietuvos laiku prasidės tik prieš 5 dienas (2014 m. vasario 28 d.) atrasto asteroido 2014 DX110 priartėjimo prie Žemės tiesioginė transliacija, kurią internetu galės stebėti visos planetos gyventojai.
Nekviestas svečias skrieja šiurpiu greičiu: atstumą nuo Palangos iki Šventosios (25 km) jis įveiktų per 1,5 sekundės.
Trijų autobusų skersmens asteroidas praskries tarp Mėnulio ir Žemės orbitų, o tai kosminiais masteliais yra labai arti. Arčiausiai mūsų planetos kosminis luistas atsidurs 23:07 val. Lietuvos laiku – tada 30 metrų skersmens akmenį nuo Žemės skirs mažiau nei 350 tūkst. km arba 0,9 atstumo iki Mėnulio.
Mokslininkai skelbia, kad asteroido 2014 DX110 susidūrimo su Žeme grėsmės nėra, tačiau 53 000 km/val. (14,74 km/s) greičiu be garso švilpiantis asteroidas Žemės gyventojams padovanos įspūdingą reginį. Tiksliau būtų pasakyti, kad reginį dovanos ne tik asteroidas, bet ir „The Virtual Telescope Project“ bei „Slooh“ observatorijos: jos kosminio akmens priartėjimą tiesiogiai transliuos visam pasauliui. Ją stebėti galima spustelėjus šią nuorodą.
Asteroidų priartėjimo žiūrimumas internete sparčiai didėja. Štai praėjusį mėnesį prie Žemės priartėjusio kito didžiulio asteroido 2000 EM26, kurio skersmuo siekia 120–270 m, vaizdus internete paryčiais tiesiogiai stebėjo tūkstančiai smalsuolių.
„Praktiškai yra žinoma, kad nežinomi, neatrasti asteroidai į mūsų planetą trenkiasi ir milžiniškų nuostolių pridaro maždaug kartą per šimtmetį, – pasakoja „Slooh“ astronomas Bobas Bermanas. – Pastaruosius kartus tai įvyko 1908 m. birželio 20 d. ir 2013 m. vasario 15 d. O kas keletą šimtmečių į Žemę pataiko stambesni asteroidai. Laimė, jie dažniausiai trenkiasi į mažai gyvenamus, atokius planetos kampelius, pavyzdžiui, Antarktidą. Vis dėlto susidūrimo su nežinomu, neatrastu asteroidu tikimybė, nors ir menka, išlieka visada.“
2014 DX110 yra apolonų klasės asteroidas, o tai reiškia, kad jo orbita kerta Žemės orbitą. Iš viso astronomai žino 240 apolonų, tačiau manoma, kad Saulės sistemoje gali būti mažiausiai 2 tūkst. apolonų, kurių skersmuo yra 1 km ar didesnis. Jei toks pataikytų į Žemę, jis planetos paviršiuje išmuštų 10–20 kartų už jo skersmenį didesnį, t.y., mažiausiai 10–20 km skersmens kraterį.
