Bioarcheologai čia pluša nuo ryto iki vakaro. Kol kas jų rankose – dešimt mirusiųjų kūnų. Tirdami milimetrą po milimetro specialistai nustatė, kad čia – pusamžių vyrų palaikai. Tiesa, rasti ir dviejų dvidešimtmečių kūnai.
„Radome dvi mumijas. Mumifikuotus palaikus. Viena, mes įtariame, natūraliai mumifikavosi, nes detali analizė parodė, kad jokių pjūvių nėra – nei kirkšnies, nei pilvo srityje. Kita pateikė tokią įdomią staigmeną. Valant pilvo sritį, ji tiesiog atsidengė ir pradėjo byrėti drožlės. Pasirodo, buvo prikimštas ne tik pilvas, bet ir krūtinė. Tai kol kas nedrįstam drąsiai to pareikšti, bet manome, kad tai – balzamavimo atvejis“, - pasakoja bioarcheologė Justina Kozakaitė.
Archeologai pasakoja be žmogaus kaulų karstuose aptikę gana neįprastų dalykų, pavyzdžiui, degtukų, degėsių, laikraščių iškarpų. Tačiau labiausiai nustebino faktas, kad čia gali būti įsisukę vandalai – mat daugeliui skeletų trūksta... kaukolių.
„Kai griaučiuose ieško to, ko nepametę, kapų plėšikai, tai dažniausiai išdrasko krūtinės sritį, ieško aplink, ar kapšelio nėra, bet čia kaulai guli gana anatomine tvarka. Anatomiškai skamba pokraupiai, bet kaukolė pakankamai nesunkiai atsiskiria nuo kūno. Ji sunkoka, karstai atviri...“, - teigia Vilniaus universiteto Archeogijos katedros vedėjas prof. Albinas Kuncevičius.
„Bet yra ir tokių atvejų, kai žmonės apimti, pavartosiu tokią sąvoką, neetiško romantizmo, tiesiog pasiima tas kaukoles kartu su savimi“, - priduria J. Kozakaitė.
Spėjama, kad šiame požemyje, po pagrindiniu Bažnyčios altoriumi, gali būti maždaug šimto žmonių palaikai. Bažnyčios klebonas viliasi, kad tarp šių griuvėsių archeologams pavyks surasti ir Bazilijonų ordino įkūrėjo Juozapo Veljamino Rutskio kūną.
„Iki šiol niekas nežino, kur jis palaidotas. Labai tikimės, kad galbūt bus čia, nes yra tokių vilčių, kad jis gali būti paskelbtas šventuoju“, - tikisi Švč. Trejybės bažnyčios klebonas Pavlo Jachimecas.
Istorikai įtaria, kad šioje kriptoje gali būti XVII-XVIII amžiaus vienuolių, žymių unitų palaikai. Nors tuo metu greta bažnyčios besikūręs bazilijonų vienuolynas buvo įtakingas katalikų ir stačiatikių unijos idėjos sklaidos centras, jo situacija iš esmės pasikeitė XIX a. Lietuvai patekus į carinės Rusijos imperijos sudėtį.
„Unitai buvo nemėgstami. Tai religija, kur nors ir pravoslaviškos apeigos, jie pripažįsta Romos popiežių. Lietuva irgi prisidėjo prie šios bažnyčios ilgo naikinimo. Sovietiniais laikais čia netgi buvo įrengtos laboratorijos dabartinio Gedimino technikos universiteto ir ji buvo naudojama, švelniai sakant, ne pagal paskirtį. O čia buvo laidojami labai garbingi asmenys, unitai užėmė įtakingas pozicijas Vilniaus mieste: burmistrai, vaivados“, - pasakoja profesorius.
Ir nors čia greičiausiai palaidoti itin įtakingi Ukrainos graikų apeigų katalikai, archeologams jau pavyko nustatyti, kad ir šiems dvasininkams nesvetimos žmogiškos ydos.
„Karalių liga. Turtingas gyvenimo būdas. Sotus gyvenimas. Mėsa, žuvis, alkoholis. Ir šiuo atveju tokią ligą įsivaręs žmogus. Jam buvo pažeistos pėdos, pėdų kaulai, yra žinoma, kad sirgo podagra“, - teigia J. Kozakaitė.
Planuojama, kad šioje sostinės Švč. Trejybės bažnyčioje tyrimai užtruks dar mažiausiai mėnesį. Rastus palaikus žadama perlaidoti pagal krikščioniškas tradicijas.
