Drauge su legendine Isabelle Huppert ji atliko pagrindinius vaidmenis intriguojančioje ir abejingų nepaliksiančioje juostoje „Greta“, kuri į Lietuvos didžiuosius ekranus atkeliaus jau šį savaitgalį, kovo 1 dieną, rašoma pranešime spaudai.
22 metų aktorė, kurią spėjo išgarsinti filmai „Kerė“, „Jei pasilikčiau“, „Suspiria“, „Ekvalaizeris“ bei jau nutrūkę intymūs santykiai su viena iš Victorios ir Davido Beckhamų atžalų, sako, kad stipriausia naujojo trilerio pusė yra herojės moterys.
„Galiu drąsiai sakyti, kad I. Huppert herojė yra moteriškasis Anthony Hopkinso variantas. Juostos centre atsiduria vieni stipriausių egzistuojančių dalykų – netektis ir sielvartas. O ką tai padaro žmogui? Ar mano herojė paaugusi virstų Greta? Kaip ir kada ji tapo tikru monstru?“, – kelia klausimus aktorė.
Trileris „Greta“ intriguoja pasakojimu apie tai, jog savo daiktus viešajame transporte žmonės kartais palieka ne todėl, kad užmiršta, o todėl, kad medžioja. Jauna, geraširdė ir naivi niujorkietė Fransė (aktorė Ch. G. Moretz), metro vagone radusi paliktą rankinuką, net įsivaizduoti negalėjo, kaip šis radinys pakeis jos gyvenimą. Sąžininga mergina, rankinuke radusi adresą, pristato radinį tiesiai savininkei į namus. Užmaršioji rankinuko savininkė Greta (akt. Isabelle Huppert), žinoma, labai dėkoja Fransei už jos gerą širdį ir rūpestį.
Pati neseniai palaidojusi motiną, Fransė greitai pajunta simpatiją moteriai, taip pat skaudžiai išgyvenančiai vienatvę: Greta yra našlė, kurios dukra įstojo į universitetą ir neseniai paliko namus. Naujosios draugės viena kitoje greitai atranda tai, ką abi neseniai prarado.
Tačiau Fransės laukia didžiulis smūgis. Vieną vakarą spintoje mergina aptinka daugybę tokių pat rankinukų, kokį ji pati grąžino savo naujajai draugei. O ant kiekvieno rankinuko užklijuotas lapelis su vis kitos merginos vardu.
Pamažu Fransė su siaubu suvokia, kad žaidimai baigėsi ir dabar Greta kelia pavojų ne tik jos ramybei, bet galbūt ir gyvybei.
„Kaip šiandien pamenu vienos scenos filmavimą, kai mano heroję Greta uždaro į nedidelę dėžę. Tai buvo baisiausia patirtis per visą mano 13 metų karjerą. Aš kenčiu nuo uždarų erdvių fobijos, net liftu važiuoti man labai baisu. O čia – dėžė! Pliusas tik vienas – vaidinti mirštančios iš baimės man nereikėjo – iš tiesų vos nemiriau“, – prisimena ji.
