Kaip skelbia „The New England Journal of Medicine“, nuo telefono sklindanti ryški šviesa labai gadina akis. Ir tai nėra vien tik teorinės žinios, nes daktarai remiasi kelių moterų patirtimis. Dėl lovoje naudotų telefonų kelios Anglijoje gyvenančios moterys trumpam prarado regėjimą.
Viena vos 22-ejų metų moteris pradėjo prastai matyti dešiniąją akimi. Daktarai ilgai negalėjo suprasti tokio prastėjimo priežasties, nes pacientė niekada nenešiojo akinių, nesirgo. Vėliau kreipėsi kita moteris – 40-metė britė, kuri prabudusi negalėdavo matyti net 15-ka minučių.
Vėliau daktarai įžvelgė bendrą tendenciją. Moterys tamsoje naudodavosi telefonais, o situaciją blogino tai, kad moterys gulėdavo. Vis dėlto daktarai teigia, kad pastebima tendencija ir dėl įprasto telefonų naudojimo ir dienos metu, todėl patartina kuo rečiau naudotis elektroniais prietaisai.
Medicinos centro oftalmologė dr. Rasa Sirtautienė patvirtina, kad dažniausiai suprastėjusiu regėjimu ir „pavargusiomis akimis“ skundžiasi pacientai, daug dirbantys kompiuteriu.
„Dažniausiai skundžiasi jauni, dirbantys įtemptą protinį darbą pacientai, taip pat rūkantys, dirbantys sausose, kondicionuojamose patalpose. Tiesa, sulaukus 40 metų, rega gali prastėti jau dėl tam tikrų ligų – glaukomos, kataraktos, taip pat gali darytis sunku skaityti, įžiūrėti užrašus smulkesnėmis raidėmis, o dar vyresniame amžiuje gali pasireikšti amžinė geltonosios dėmės degeneracija“, – pasakoja oftalmologė.
Padėti akims lengviausia apribojant jų nuovargį keliančias priežastis, tačiau tai pavyksta ne kiekvienam. Ir nors dauguma sėdimąjį darbą dirbančių žmonių sveikatą stiprina mankšta ar sportu, akių priežiūra neretai pamirštama.
Pasak dr. R. Sirtautienės, paprasčiausias būdas sumažinti žalingą skaitmeninių prietaisų poveikį akims – naudoti vadinamąją „20-20-20“ taisyklę: „Kas 20 minučių bent 20 sekundžių derėtų atsitraukti nuo kompiuterio ir nukreipti žvilgsnį į apie 6 m (20 pėdų) atstumu esančius daiktus, keletą kartų stipriau sumirksėti. Šis pratimas padeda atsipalaiduoti akies raumenis, o aktyviau mirksint sudrėkinamos akys, atsinaujina ašarų plėvelė“.
Būtent sausų akių sindromas dažnai vargina dirbančius prie kompiuterio biurų patalpose, kuriose veikia kondicionavimo sistemos. Tokiu atveju pagelbėti gali ir ašarų kiekį didinantys preparatai (vadinamosios dirbtinės ašaros), kurie atkuria ašarų plėvelę. Nors įsigyti akių lašų galima be recepto, pradedant juos naudoti dažniau, patariama pasitarti su gydytoju oftalmologu.
Vitaminų svarba
Dažnai pamirštama, kad tinkama mityba svarbi ne vien gražioms kūno linijoms išlaikyti, bet visų pirma sveikatai ir gerai savijautai. Pakankamas naudingųjų medžiagų kiekis privalomas ir norint džiaugtis sveikomis ir stipriomis akimis. Nors didžiąją dalį mikroelementų galima rasti maisto produktuose, po žiemos pakankamą jų kiekį gauti su maistu ne visuomet pavyksta.
Vaistinės atstovė V. Poškaitienė, primena, kad sveikoms akims būtini vitaminai ir antioksidantai, iš kurių svarbiausi – vitaminas A, karotinas ir liuteinas. Tad sezono metu būtina valgyti kuo daugiau vaisių, daržovių ir uogų, ypač mėlynių.
Regėjimo vitaminu vadinamas vitaminas A gaunamas vartojant maisto papildus arba valgant jau minėtas mėlynes, taip pat braškes, kepenis, spalvotas daržoves (morkas, saldžiąsias bulves, špinatus, salotas). Liuteinas, kurio gausu raudonose daržovėse, kiaušinio trynyje ir grūduose, bei vitaminas C padeda reikšmingai sumažinti kataraktos ir geltonosios dėmės degeneracijos riziką.
Taip pat svarbu gauti pakankamą polinesočiųjų rūgščių, randamų žuvies taukuose, B grupės vitaminų ir vitamino E, randamo riešutuose, šparaguose, alyvuogių aliejuje ir daigintuose kviečiuose.
