Kaip nurodė policija, registruotų ginklų skaičius Lietuvoje per pandemiją išliko stabilus. O šaunamųjų ginklų ekspertas Marius Šulga atskleidė, kokios taisyklės galioja asmenims, ketinantiems laikyti ginklą, ir kokią ribą peržengus ginklą galima prarasti.
Norinčiam turėti ginklą – šūsnis reikalavimų
Pirmiausia pašnekovas paaiškino, kad Vilniuje įvykusių incidentų metu buvo naudoti trumpo vamzdžio ginklai, pistoletai, kurie klasifikuojami kaip skirti savigynai. O štai šautuvas – tai ilgasis ginklas, naudojamas sportui arba medžioklei, jo asmuo su savimi viešoje vietoje nesinešioja.
„Jeigu ginklas yra savigynai skirtas, jį žmogus gali nešiotis ir dažniausiai incidentai su jais ir atsitinka“, – tv3.lt sakė M. Šulga.
Lietuvoje įsigyti savigynai skirtą ginklą nėra paprasta – reikia pereiti atitinkamus procedūrinius žingsnius. Pirmiausia asmuo turi baigti specialius kursus, vėliau išlaikyti egzaminus policijos skyriuje, gauti medicininę pažymą, kad yra sveikos psichikos.
„Kursai trunka gana ilgą laiką – porą savaičių. Egzaminas taip pat nėra lengvas. Jį monitorina [stebi – aut. past.] policija – tai reiškia, kad ten jokios korupcijos negali vykti, viskas yra prižiūrima. Visas procesas nuo dokumentų pateikimo vyksta elektroninėje erdvėje, policijos sistemoje. Galima pasakyti, kad gauti ginklą nėra taip paprasta ir ne kiekvienam piliečiui tai prieinama“, – komentavo M. Šulga.
Be to, žmogus, norintis įsigyti tokį ginklą, turi būti nepriekaištingos reputacijos. Šaunamųjų ginklų ekspertas paaiškino, ką reiškia nepriekaištinga reputacija: žmogus nėra baustas už smurtinius nusikaltimus, nėra teistas, jam nėra taikomi operatyvinės veiklos ribojimai, t. y. jis nebendrauja su nusikaltėliais savo aplinkoje ir pan.
Taip pat svarbu, kad asmuo turėtų tinkamas sąlygas laikyti ginklą. „Turi būti įrengtas seifas, kur jis gali jį palikti. Seifas turi būti gyvenamojoje aplinkoje: namie, o ne kažkur sodyboje ar rūsyje“, – reikalavimus apibūdino pašnekovas.
Negana to, galioja griežtos ginklo laikymo taisyklės, kurių būtina paisyti, antraip, ginklo licenciją galima prarasti.
„Asmuo įsipareigoja ginklo nesinešioti atvirai – jis turi būti paslėptas. Negalima šokiruoti visuomenės. Ginklas turi būti prižiūrimas, laikomas pagal taisykles. Negalima palikti be priežiūros, esi už jį atsakingas. Jeigu jį palieki, jis turi būti paliekamas seife. Taip pat jo panaudojimo tvarka aprašyta savigynos įstatyme. Jeigu iššovei ir kažką sužalojai, turi būti kviečiama policija ir t. t.“, – vardijo pašnekovas.
Pamynęs įstatymą žmogus netenka ginklo
M. Šulga atskleidė, kad gauti leidimą ginklui yra sudėtinga, o jį prarasti – itin lengva. Pavyzdžiui, įvykdęs nusikaltimą asmuo jau nebegali disponuoti ginklu.
„Jeigu žmogus padaro nusikaltimą, jam pradedamas ikiteisminis tyrimas, tai licencija suspenduojama ir visi ginklai iš jo paimami. Jeigu yra tam tikrų indikacijų apie smurtą artimoje aplinkoje, netgi jeigu tas atvejis nėra įrodytas – dabar labai jautriai į tai reaguojama. Pavyzdžiui, jeigu vienas iš sutuoktinių turi ginklą ir pradeda kitam grasinti, ginklai automatiškai iš jo paimami ir vykdomas tyrimas“, – vardijo specialistas.
Licencijos galima netekti ir atsisėdus girtam už vairo. „Užtenka vairuoti automobilį esant neblaiviam – jeigu pradedamas baudžiamasis persekiojimas, ginklai yra atimami. <...> Ginklą prarasti yra labai lengva“, – teigė pašnekovas.
Taip pat ginklą galima prarasti ir dėl medicininių priežasčių. „Tarkime, žmogus išsilaikė leidimus ir buvo psichiškai sveikas, vėliau jo gyvenime kažkas atsitiko, jis susirgo psichine liga ir nuėjo gydytis. Daktaras, pamatęs, kad jis turi ginklą (visose sistemose tai matoma yra), jam sustabdys licenciją“, – pasakojo M. Šulga.
Portalas tv3.lt teiravosi, kokios drausminamosios priemonės ginklų turėtojams skiriamos už ginklo panaudojimą viešoje vietoje. M. Šulga davė pavyzdį, kad Vilniuje į orą šaudęs vyras greičiausiai sulauks piniginės baudos arba jam bus sustabdyta licencija, bus atimti ginklai dėl viešosios tvarkos pažeidimo.
Tačiau esant netyčiniam atvejui priemonės gali būti švelnesnės. Tarkime, žmogus važiavo dviračiu, vežėsi pistoletą užsikišęs už diržo, ginklas iškrito ir buvo pamestas. Tokioje situacijoje, jeigu su ginklu neatlikta neleistinų veiksmų, toks žmogus greičiausiai nusipelno tik baudos, minėjo ginklų ekspertas.
„Bet tokiose situacijose, kai yra šokiruojama visuomenė ir viešoji rimtis, greičiausiai licencija jam bus suspenduota. Tarkime, žmogus tam tikrą metų kiekį, greičiausiai 3 metus, negalės turėti jokio ginklo“, – pridūrė M. Šulga.
Paskutiniai įvykiai – visuotinės įtampos atspindys
M. Šulga pažymėjo, kad būtinoji sveikatos patikra nepilnai užtikrina, kad ginklą įsigijęs asmuo su juo elgsis atsakingai. Niekada negali žinoti, kada žmogaus psichinė būklė gali suprastėti.
„Kai žmogus išsilaiko ginklo leidimą ir praeina medicininę komisiją, jį patikrina psichologas, žiūri sveikatos įrašus duomenų bazėse. Toliau nėra jokio saugiklio – išrastų būdų, kaip išspręsti klausimą, jeigu turintis ginklą žmogus susirgs“, – nurodė jis.
Visgi pašnekovas minėjo, kad eilė incidentų su šaunamaisiais ginklais susiję su bendra visuomenės psichine būsena, įtampa, atsiradusia per pandemiją. Įvykiai sostinėje neatspindi ginklų pagausėjimo Lietuvoje.
„Pas mus ginklų yra gana mažai – Lietuvoje ginklų kiekis vienas mažiausių Europoje. Visų incidentų padaugėjo dėl to, kad visuomenės psichinė sveikata per šias karantino sąlygas yra ganėtinai suprastėjusi. Žmonės uždaryti karantino, daug kas prarado darbus, daug kas pradėjo svaigintis alkoholiu ir pan. Dėl to padaugėjo tų incidentų ir tai nesusiję su šaunamaisiais ginklais. Yra padidėjęs ir smurto, nusikaltimų kiekis. Tai yra tiesiog atspindys visuomenės situacijos“, – svarstė ginklų ekspertas.
Ginklams negaili daugiau nei pusės tūkstančio eurų
Portalas tv3.lt domėjosi, kiek kainuoja Lietuvoje įsigyti savigynai skirtą pistoletą. „Ginklai gali kainuoti nuo kelių šimtų eurų už panaudotą komisinį ginklą iki 500–700 eurų už naują. Dažniausiai Lietuvoje renkasi vakarietišką ginklą tarp 600–700 eurų“, – teigė M. Šulga.
Ginklai parduodami visose ginklų parduotuvėse, turinčiose leidimą jais prekiauti.
Visgi pardavimo procesas – ganėtinai griežtas, o ginklų pardavėjų pergudrauti nepavyks, nes jie turi prisijungimą prie policijos duomenų bazės.
„Žmogus, atėjęs pirkti pateikia leidimą pirkimui, bet tuo viskas nesibaigia. Pardavėjas prisijungia gyvai prie policijos sistemos ir identifikuoja žmogų, tikrina, ar jis vis dar turi leidimą įsigyti ginklą. Jeigu būtų pas jį fizinis, popierinis leidimas pasibaigęs arba vakar, tarkim, jis būtų padaręs nusikaltimą, sistema neleistų automatiškai nieko parduoti“, – procesą apibūdino M. Šulga.
Visuomenės saugumo atžvilgiu ginklų prekyba Lietuvoje – gana pažengusi į priekį palyginti su kitomis valstybės. „Kiekviena ginklų parduotuvė Lietuvoje turi prisijungimą prie Lietuvos policijos duomenų bazės, kas yra labai modernu ir daugelyje kaimyninių šalių to nėra. Labai integruotas ginklų verslas į policijos sistemą“, – pridūrė jis.
Daugiausiai ginklų registruoja didmiesčiuose
Portalas tv3.lt susisiekė su Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėju Ramūnu Matoniu, kuris atskleidė, kad Lietuvoje šiuo metu registruota 180 tūkst. ginklų, juos laiko 94 tūkst. asmenų.
Tarp minėtų 180 tūkst. ginklų – medžiokliniai, sportiniai šautuvai ar savigynai skirti pistoletai. Daugiausiai ginklų registruojama tankiai gyvenamose Lietuvos vietose.
„Vilniuje bus daugiausiai [ginklų – aut. past.], nes Vilniuje daugiausiai žmonių gyvena. Ne paslaptis, kad Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje daugiausiai registruota“, – komentavo R. Matonis.
Paklaustas, ar bėgant metams policija pastebėjo išaugusį gyventojų susidomėjimą ir norą turėti ginklų, R. Matonis atsakė, kad ūmaus ginklų registravimo šuolio Lietuvoje nebuvo.
„Ginklų skaičius maždaug visąlaik vienodas – labai stipriai nesiskiria. Aišku, jeigu žiūrėti, per 20 metų turbūt pasikeitė, bet jeigu žiūrėti tendencijas kelerių metų, tai jis stabilus“, – teigė policijos atstovas.
Spalį Vilniuje keliskart aidėjo šūviai
Portalas tv3.lt primena, kad per pastarąsias keletą savaičių Vilniuje dukart aidėjo šūviai.
Vienas incidentas įvyko spalio 12 d. vakare Vilniuje, L. Asanavičiūtės gatvėje. Šalia „Rimi“ parduotuvės vyras peršovė apsaugininkui kojas, kai šis esą paprašė užsidėti kaukę. Sužalotas vyras buvo išgabentas į ligoninę.
„16.15 val. įvyko konfliktas tarp apsaugos darbuotojo ir pirkėjo dėl apsauginės veido kaukės. Konflikto metu pirkėjas panaudojo teisėtai laikoma „Glock“ pistoletą ir apsaugos darbuotojui peršovė koją“, – tuomet teigė Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis.
Policijos duomenimis, 1983 metais gimęs apsaugos darbuotojas išgabentas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, jo gyvybei pavojus negresia. 1979 metais gimęs įtariamasis sulaikytas, ginklą paėmė policijos pareigūnai.
Antras įvykis nutiko šio pirmadienio rytą, kai Vilniuje, ties Kauno ir Mindaugo gatvių sankryžomis, visiškai girtas ėmė šaudyti į orą iš kovinio pistoleto. Policijos pareigūnai šturmavo įtariamojo butą ir sulaikė 37–erių metų vyrą, pas jį aptiko daug šaudmenų ir ginklą. Aiškėja, kas įvyko – vyras užsimanė rūkyti, žmonių prašė cigaretės – negavęs išsitraukė savigynai išduotą pistoletą ir ėmė šaudyti.
Liudininkai tvirtina, kad vyras paleido ne vieną šūvį, o visą jų papliūpą. Šauliui nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 2,93 promilės alkoholio. Ginklas, pirminiais duomenimis, „Taurus“ kovinis, skirtas savigynai.
