Grenlandijoje yra tiek ledo, kad jam visam ištirpus jūros lygis pakiltų septyniais metrais.
Žurnale „Science Advances“ paskelbtos ataskaitos duomenys rodo, kad Grenlandijos ledynai per nuosėdines uolienas slenka greičiau negu per kietas.
Tai reiškia, kad dėl klimato kaitos šylant planetai gali paspartėti ledo slinkimo greitis, nes uolienos po Grenlandijos ledynais suminkštės, sutiš ir taps slidesnės.
„Grenlandijos pakrantėse yra daug ledynų atšakų, besielgiančių tarsi greitai judantys ledo konvejeriai, o tūkstančiai paviršinių ežerų veikia kaip čiaupai, leidžiantys tirpstantį ledynų vandenį ant ledyno guolio, todėl jis tampa panašus į slidžią vonią“, – sakė Didžiosios Britanijos Svonsio universiteto Mokslo koledžo vyriausiasis tyrėjas Berndas Kulessa.
„Šis atradimas mums kelia susirūpinimą, nes manėme, kad įvyks priešingas procesas – tai yra, kad Grenlandijos ledo konvejeris lėtės“, – sakė jis.
Mokslininkų išvados pagrįstos seisminiais tyrimais, kurių metu per ledą leidžiamos akustinės bangos; tokiu būdu galima surinkti informacijos apie uolienas, slūgsančias po ledu.
Anksčiau buvo manoma, kad ledyno tirpsmas sulėtės vasaros pabaigoje, „nes vanduo nuteka nuo guolio per ledynų gilumoje esantį didelį ertmių tinklą, o tai padidina trinties pasipriešinimą ledo slinkimui“, praneša ataskaita.
Vis dėl to, seisminiai tyrimai parodė, kad nuosėdinės uolienos yra svarbiausias veiksnys, nulemiantis ledo sluoksnio judėjimo greitįą, o silpnesnis subglacialinis sluoksnis „yra paspartėjusio ledo slinkimo priežastis“.
Poliariniai regionai šyla du kartus greičiau negu likusi planetos dalis, taigi, ledynai tirpsta visoje Arktyje.
