Faktas: geriausiai jaučiamės prie natūralios šviesos, todėl moderniausiose šiuolaikinėse patalpose, kuriose rūpinamasi gyvenimo kokybe iki subtiliausio lygmens, kuriamas saulės šviesai kuo artimesnis apšvietimas. Tuo pasirūpina viena iš pastatų automatikos funkcijų – apšvietimo kontrolė. „Beje, automatizuoti gali būti ir nauji, ir seni pastatai, tad gyvenimo kokybė vis mažiau priklauso nuo pastato „gimimo“ datos“, - pastebėjo R. Skurdenis.
Pastatų automatika kontroliuoja ne tik dirbtinę šviesą, bet ir natūralią. Kuomet reikia, natūrali šviesa gali būti papildoma dirbtine. Pavyzdžiui, ryte, kuomet šviesos norisi daugiau, veikdama išvien kartu su žaliuzių valdymo sistema apšvietimo kontrolė gali įleisti į patalpas daugiau šviesos. O jei karštą vasaros dieną pageidaujate šešėlio ar „tamsesnės nakties“ kai norisi miegoti, sistema gali užtemdyti patalpas ir sukurti sapnui tinkamiausią apšvietimą net jei kaimynai už tvoros įžiebė visas įmanomas Kalėdų iliuminacijas.
Lietuvoje dirbtinis apšvietimas – itin aktualu. Mat rudenį, žiemą norime būti aktyvūs žymiai ilgiau nei gauname natūralios saulės šviesos. Rytui, dienai, vakarui ir kitoms situacijoms galimi visiškai kitokie valdomo apšvietimo scenarijai. „Pavyzdžiui, jaukus vakarinis namų apšvietimas kuriamas prigesinant bendrąjį apšvietimą ir išryškinant susibūrimo vietą, pvz., stalą, židinį ar kurį kitą pasirinktą objektą ar kelis. O ryte, ypač jei už lango – gūdi žiema ir tamsu, sujungiamos ryškesnės žmogui psichologiškai, fiziologiškai greičiau pabusti padedančios šviesos, - pasakojo „Jung Vilnius“ vadovas. – Tuo tarpu nekokybiškas apšvietimas, kuomet netinkamai sureguliuotas šviesos atspalvis ar jo intensyvumas, yra įvairių plika akimi neužfiksuojamų mirgėjimų, gali būti nuolatinio namiškius persekiojančio susierzinimo, dirglumo priežastis“.
Palėpės, loftai – padidinto poreikio šviesai būstai
Automatiškai reguliuojamas apšvietimas gali fiksuoti natūralios šviesos laipsnį dienos metu ir geba į tai adekvačiai reaguoti – papildyti natūralią šviesą namuose dirbtinio apšvietimo doze, kuri tolygiai stiprėja sulig iš lauko užslenkančia tamsa. Natūraliai šviesai nykstant ir ją tolygiai papildant dirbtine, nepatiriamas diskomfortas, nereikia atsitraukti nuo darbų ir kaskart reguliuoti apšvietimo (pavyzdžiui, debesuotą dieną). Sykiu tai yra ir galimybė taupyti, nes dirbtinis apšvietimas 100 proc. užsidega tik visiškai pranykus natūraliai šviesai.
„Pasirūpinti geru apšvietimu, kuomet natūralią šviesą kokybiškai papildys dirbtinis, ypač svarbu įrengiant palėpes. Šviesos kritimo kampas po stogu esančiose patalpose yra specifinis ir gana radikalus, didesni šviesių ir mažiau apšviestų zonų kontrastai, o saulei nusileidus ir šviesos šaltinis dingsta staiga. Visos šios problemos išsprendžiamos natūralų apšvietimą papildžius dirbtiniu, tačiau itin artimu natūraliam“, - aiškino R. Skurdenis. Prie tokių nestandartinių patalpų, kurioms apšvietimas – ypač svarbu, priskiriami ir loftai, kuriuose šviestuvai turi būti sumontuoti taip, kad šviesa būtų pakankama į aukštį ištęstoje erdvėje. Dažnai loftuose papildomo apšvietimo prireikia ties dalinėmis pertvaromis, kurios tampa barjeru šviesos spinduliams, nebegalintiems pakankamai apšviesti būsto centro.
Sumažina baimių
Daugeliui žmonių tamsa yra ištikima baimės palydovė. Šiuolaikinių apšvietimo galimybių dėka net ir tamsiausią naktį silpna diodų šviesa gali žymėti visus pasirinktus šviesos jungiklius. O dėl judesio daviklių galima suprogramuoti palydinčios šviesos apšvietimą, kuomet, pavyzdžiui, jei prireiktų po namus pasivaikščioti naktį, net nejungiant šviesų ties laiptais ar kitomis vietomis įsižiebs blausios švieselės. Tam, kad jei kartais pamirštumėte kokią laiptų pakopą, tai nevirstų absurdišku nelaimingu atsitikimu.
Modernaus apšvietimo galimybės didesniam saugumo, jaukumo jausmui kurti ypač paklausios privačiuose namuose su nuosava teritorija. „Kuomet vakare namuose uždegamos šviesos, langai virsta tarsi veidrodžiais ir atspindi tai, kas vyksta patalpų viduje, tuo pačiu optiškai izoliuodami nuo namą supančios aplinkos, - pasakojo „Jung Vilnius“ vadovas. – Šią vidaus ir aplink namus esančios teritorijos atskirties problemą taip pat galima išspręsti pasitelkus specialų apšvietimą, kuris palieka vizualią jungtį tarp vidaus ir išorės – namuose esantys žmonės kažkiek mato ir apšviestą lauką, tad jaučiasi saugiau, natūraliau“.
Šviesa gali keistis intensyvumu, šiltumu bei šaltumu, spalva. Šilta ir šalta šviesa turi įtakos darbingumui ir kai kuriuose moderniuose biuruose naudojamos skirtingos apšvietimo programos, kuomet per patį darbymetį šviesa būna šiek tiek ryškesnė ir šaltesnė – kad žmogus būtų produktyvesnis, o per poilsio pertraukėlę apšvietimas tampa jaukesnis, švelnesnis tam, kad žmogus greičiau atsipalaiduotų ir pailsėtų.
Apšvietimas gali mainyti spalvas it chameleonas. Ši galimybė aktualu praktikuojantiems šviesos terapiją, kuomet žalia spalva pasirenkama nurimti, geltona pakelia ūpą ir panašiai. Apšvietimą galima naudoti ir ekonomijos tikslais, kuomet, pavyzdžiui, šviesos spalva namuose pasikeičia tuomet, kai į elektros tinklą sujungiama nustatytą energijos ribą viršijantis prietaisų kiekis. Pakitusi šviesos salva gali informuoti apie kitame aukšte miegantį ir pabudusį kūdikį (ji reaguoja į suveikusius judesio daviklius) ir panašiai.
Beje, už dirbtinį apšvietimą turėtume būti dėkingi ugniai, lydėjusiai mus nuo seniausių laikų. XVIII-XIX a. žvakes pamažu ėmė keisti aliejinės lempos, o tikrą pramonės ir gyvenimo būdo revoliuciją sukėlė elektros lemputė. Jos dėka savaip nutolome nuo gamtos ir jos diktuojamų gyvenimo ritmų, aktyvumo ir pasyvumo ciklų – turime niekuomet nebemiegančius miestus. „Vis dėlto žmogus ilgisi prarastojo natūralaus gyvenimo ritmo ir bent iš dalies jį sugrąžinti leidžia patys subtiliausi apšvietimo sprendimai, leidžiantys sukurti kuo sveikesnę, pozityvesnę bei žmogų tausojančią aplinką“, - sakė R. Skurdenis.
