Mintis įtraukti praeivius į instaliacijos kūrimą kilo siekiant atkreipti dėmesį į retą ligą, apie kurią neretai nėra girdėję net kai kurie šeimos gydytojai. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų (LSMUL KK) Pulmonologijos klinikos Plaučių kraujagyslių ir difuzinių ligų sektoriaus vadovės, gydytojos pulmonologės doc. Kristinos Biekšienės teigimu, net penki iš šešių idiopatine plaučių fibroze (IPF) sergančių Lietuvos gyventojų nežino apie savo ligą.
„Tai reta sveikatos būklė, todėl nemaža dalis šeimos gydytojų ir net antrinio lygio plaučių ligų specialistų nėra su ja susipažinę. Toks žinių trūkumas užkerta pacientams kelią patekti pas tretinio lygio pulmonologus, kurie galėtų išsiaiškinti tikrąsias sveikatos sutrikimo priežastis. Didesnis ligos žinomumas gali sumažinti klaidingų diagnozių skaičių ir padėti žmonėms pasiekti tinkamus specialistus. Veiksmingas gydymas padeda kontroliuoti ligą ir prailgina brangų ja sergančio žmogaus gyvenimo laiką“, – pranešime spaudai kalba gydytoja.
Išduoda dusulys ir užsitęsęs sausas kosulys
K. Biekšienė atkreipia dėmesį, kad dėl plaučių pažeidimo sutrinka deguonies įsisavinimas, todėl žmogų gali varginti dusulys ir užsitęsęs sausas kosulys. Anot pašnekovės, į šeimos gydytoją derėtų kreiptis, jeigu kosulys nepraeina ilgiau kaip aštuonias savaites. Ji taip pat pastebi, kad dažniau šia liga suserga vyresni negu 60 metų asmenys ir rūkantys žmonės. Riziką itin smarkiai padidina sąlytis su kenksmingomis cheminėmis medžiagomis, persirgtos kitos plaučių ligos ir genetinis polinkis.
„Idiopatinė plaučių fibrozė neturi vieno unikalaus simptomo. Be jau minėtų sveikatos problemų gali pasikeisti ir sergančiojo pirštų galai, kurie savo forma taps panašūs į būgnų lazdeles. Ši liga pažeidžia plaučius, todėl negydoma gali būti pražūtingesnė už vėžį. Pacientai neretai miršta praėjus maždaug dvejiems–trejiems metams nuo simptomų pradžios. Ankstyva diagnozė leidžia pristabdyti ligos progresavimą ir ilgiau išsaugoti gyvenimo kokybę. Statistika rodo, kad gydomi pacientai gali išgyventi ir aštuonerius ar net dešimt metų“, – komentuoja gydytoja pulmonologė.
Idiopatinės plaučių fibrozė nustatoma ir gydymas paskiriamas daugiadiscipliniame gydytojų konsiliume. Šie vyksta tik universitetinėse šalies ligoninėse: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikų Pulmonologijos klinikoje arba Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centre.
Idiopatinės plaučių fibrozės priežastis nėra žinoma, todėl ji ir vadinama idiopatine. Tačiau plaučių fibrozę gali sukelti ir kitos retos intersticinės plaučių ligos bei plaučių pažeidimas sergant kitomis, pavyzdžiui, jungiamojo audinio ligomis. Jos vadinamos lėtinėmis progresuojančiomis fibrozuojančiomis intersticinėmis plaučių ligomis.
Būtent siekiant paskatinti žmones sužinoti daugiau apie plaučių ligas ir drauge su Lietuvos gydytojais pulmonologais minint plaučių fibrozės mėnesį ir Pasaulinę plaučių dieną, pirmadienį Vilniuje, V. Kudirkos aikštėje, buvo sukurta instaliacija iš 200 balionų. Prikalti balionai simbolizavo gęstančius, idiopatinės plaučių fibrozės naikinamus plaučius. Vinys smigo į 200 balionų, nes tiek, manoma, Lietuvoje yra žmonių, kuriems nediagnozuota ši mirtina liga. Iniciatyvos partneris – „Boehringer Ingelheim“.
Sužinokite, kaip atpažinti idiopatinę plaučių fibrozę, apsilankydami šiame puslapyje.
