Politiko teigimu, sankcijos dabar yra nukreiptos į finansinius ir ekonominius Rusijos ekonomikos sektorius ir į informacinių technologijų sritį. Tačiau jis norėtų, kad sankcijos būtų įvestos visiems Rusijos piliečiams, rašoma NRA.
„Aš, kaip parlamento narys, norėčiau, kad turistinės vizos būtų iš esmės sustabdytos. Reikia suvokti, kad Rusijos visuomenė labai palankiai vertina Kremliaus politiką. Ją palaiko daugiau nei 70 proc. gyventojų, manančių, kad NATO yra agresorė ir būtent ji eskaluoja situaciją, todėl Rusija turi pilną teisę ir privalėtų imtis atsakomųjų veiksmų. Jeigu tai yra tokio plataus masto Rusijos gyventojų pozicija, tai ji niekaip nesiderina su tuo, kad jie važinėja atostogauti į agresyvias valstybes“, – aiškino R. Kolsas, pažymėjęs, kad tokių sankcijų įvedimui reikės sąjungininkų sutikimo.
Nacionalinio judėjimo atstovas taip pat palaiko asmenų, susijusių su įsiveržimu į Ukrainą, įtraukimu į juoduosius sąrašus. Jis taip pat pažymėjo, kad dabartiniai įvykiai yra rimtas išbandymas Europos Sąjungai, kuri turėjo įvesti sankcijas Rusijai per rekordiškai trumpą laikotarpį.
Kita Latvijos parlamentarė Anda Terauda sutiko, kad tokio poveikio instrumento įtraukimas į tarptautinių santykių paketą „galimas bent jau apsvarstyti“. Tačiau ji pažymėjo, kad draudimas atvykti visiems Rusijos piliečiams gali būti „pernelyg drakoniškas, bent jau šiuo metu“.
ES sankcijos Rusijai: parlamentarai, bankai ir „Kremliaus piniginė“
Europos Sąjungos (ES) sankcijų pakete Rusijai – apie 400 fizinių asmenų, Donacke ir Luhanske veikiančios įmonės, bankai, pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministras.
„Paketas apima labai didelę dalį sprendimų priėmėjų, kurie dalyvavo pripažįstant Luhansko ir Donecko vadinamųjų respublikų nepriklausomybę, tai ir parlamento nariai, ir Saugumo tarybos nariai. Taip pat jame yra įmonės, kurios dirba tuose atsiskyrusiuose regionuose, bei tam tikri juridiniai asmenys iš Rusijos“, – antradienį po neformalios ES Užsienio reikalų tarybos BNS sakė Gabrielius Landsbergis.
„Yra bankai, kurie minimi, kaip pagrindinė oligarchų piniginės“, – teigė jis.
Ministras pabrėžė, kad ES užsienio reikalų ministrų sutartas sankcijų paketas praktiškai nesiskiria nuo to, kokį Rusijai jau įvedė JAV, Didžioji Britanija, Kanada.
„Yra diskusija ir gali būti, kad jau šiandien bus papildyta ir artimiausiais (Rusijos prezidentui Vladimirui – BNS) Putinui žmonėmis. Taip buvo pasiūlyta“, – sakė ministras.
Galutinį sprendimą dėl sankcijų patvirtinimo antradienio vakarą turėtų priimti ES valstybių narių ambasadoriai Briuselyje, trečiadienį oficialiai jis turėtų būti paskelbtas ir įsigalioti.
Minėtame pakete nenumatyta, kad sankcijos būtų įvedamos V. Putinui ar Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui.
Pasak G. Landsbergio, pirminiais duomenimis, tame sąraše nėra ir įmonių, bankų, kuriems Lietuva turėtų tiesiogiai pritaikyti sankcijas.
Lietuvos diplomatijos vadovas pabrėžė, kad keičiantis situacijai Ukrainoje sankcijų paketas bus pildomos.
„Didelė dalis valstybių, tarp jų ir Lietuva, manome, kad sankcijų paketas galėtų būti stipresnis. Bet suprantame, kad atidarant diskusiją dėl pastiprinimo, gali užtrukti jo įgyvendinimas, o norime, kad jis būtų kuo skubiau paskelbtas“, – BNS sakė G. Landsbergis.
Neformali ES Užsienio reikalų taryba Paryžiuje skubiai surengta reaguojant į tai, kad pirmadienį Rusijos prezidentas V. Putinas pripažino Maskvos remiamų separatistų valdomų Donecko ir Luhansko regionų nepriklausomybę, taip atverdamas kelią prie Ukrainos sienų šiuo metu laikomų pajėgų dislokavimui šiose „respublikose“.