Opozicinių partijų pateiktame dokumente teigiama, kad Yoon Suk-yeolas „šiurkščiai ir plačiai pažeidė konstituciją ir įstatymus“, ir priduriama, kad karo padėties įvedimas buvo „motyvuotas ne nacionalinio saugumo sumetimais, o siekiu išvengti prezidento ir jo šeimos tyrimo dėl baudžiamųjų įtarimų“.
Yoon Suk-yeolas taip pat dislokavo karines ir policijos pajėgas, kad užblokuotų įėjimą į Nacionalinę Asamblėją ir uždraudė parlamentarams įeiti į pastatą, sakoma dokumente.
„Šie veiksmai labai trukdė įstatymų leidėjams dalyvauti posėdžiuose, kuriuose buvo reikalaujama atšaukti karo padėtį. Tokios priemonės yra tiesioginis valdžių padalijimo principo pažeidimas ir antikonstituciniai veiksmai, kuriais buvo pažeistos įstatymų leidėjų teisės į svarstymus ir balsavimą, taip pat jų parlamentinis imunitetas“, – aiškinama dokumente.
Antradienį Pietų Korėjos prezidentas paskelbė karo padėtį. Tokiu ėjimu jis šokiravo visą pasaulį.
Netrukus po to į gatves išėjo tūkstančiai protestuotojų, o šalies pagrindinė opozicinė partija pareikalavo prezidento tuojau pat atsistatydinti.
Tačiau įstatymų leidėjams nubalsavus prieš įvedimą, tą patį vakarą karo padėtis buvo atšaukta.
Yoon Suk-yeolo bandymas pirmą kartą per daugiau nei 40 metų įvesti karo padėtį sukėlė šalyje didžiausią politinį chaosą per visą jos modernios demokratijos istoriją.
Dėl dramatiškų įvykių iškilo grėsmė ir valstybės vadovo – konservatyvaus politiko ir buvusio žymaus prokuroro, kuris 2022-aisiais buvo išrinktas prezidentu – ateičiai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!