Nelaukdami Konstitucinio teismo išvadų apie esą atsirandančius teisinius priešaravimus dėl NATO karinių bazių steigimo Lietuvoje, 39 Seimo nariai siūlo Konstitucijos pataisos projektą, kuriuo būtų leidžiama išimties tvarka steigti tokias NATO bazes. Tuo metu kritikai tokį parlamentarų žingsnį vertina kaip kvailą priešrinkiminį triuką.
Grupė parlamentarų siūlo papildyti 137 Konstitucijos straipsnį, teigiantį, kad „Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių”. Anot jų, į straipsnį reikėtų įtraukti žodžius „ir karinių vienetų, išskyrus Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) karines bazes ir karinius vienetus”.
Keičiasi situacija – reikia keisti ir Konstituciją
Vienas iš pasirašiusiųjų, partijos „Tvarka ir Teisingumas“ pirmasis pirmininko pavaduotojas Valentinas Mazuronis, portalui „Balsas.lt“ sakė, kad būtinybė šioms pataisoms atsirado pasikeitus tarptautinėms aplinkybėms.
„Kada buvo kuriama Konstitucija, neabejotinai buvo dedamas saugiklis dėl karinių bazių kūrimo iš Rytų – iš Rusijos. Ir buvo teisingai įdėtas tas saugiklis. Bet mums įstojus į NATO, situacija šiek tiek pasikeitė, ir mums atrodytų, kad adekvačiai ta situacija turi būti atspindėta ir įstatymuose, ir Konstitucijoje“, - kalbėjo liberaldemokratas.
Projekto aiškinamajame rašte rašoma, kad „pastarojo meto įvykiai Gruzijoje bei naujo šaltojo karo grėsmė parodė, jog pavojus su Rusija besiribojančių šalių saugumui išlieka labai realus, Lietuvos Respublikos gynimo klausimas tampa prioritetiniu. Todėl privalome nedelsiant peržiūrėti, papildyti bei tarpusavyje suderinti visus Lietuvos gynybos klausimus reglamentuojančius teisės aktus“.
Atsakas į oponentų kritiką
Liepos mėnesį 31 Seimo narys kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) ir paprašė išaiškinti, ar įstatymas, reglamentuojantis NATO pajėgų įvedimą siekiant ginti Lietuvą nuo agresijos (Tarptautinių operacijų, karinių pratybų ir kitų renginių įstatymo pakeitimo įstatymas), neprieštarauja šalies Konstitucijai. Pasak parlamentarų, Konstitucija nenumato, kad vykdant kolektyvines gynybos operacijas į Lietuvos Respubliką galėtų atvykti kitų valstybių kariniai vienetai ir jie galėtų būti panaudojami šalies teritorijoje.
„Kadangi mūsų oponentai tą mūsų norą išsiaiškinti pradėjo traktuoti kaip mūsų pasisakymą prieš NATO, tai mes nelaukdami netgi KT išvadų iš karto pasiūlome ir Konstitucijos papildymą, kad tokiu atveju (jei KT pritars parlamentarų kreipimesi išdėstai nuostatai – aut.) tarp to įstatymo principo ir tarp Konstitucijos nebūtų jokio prieštaravimo“, - portalui sakė V. Mazuronis.
Tačiau Seimo narys pripažino, kad KT nusprendus, jog prieštaravimo tarp minėto įstatymo ir Konstitucijos nėra, jų siūloma pataisa taptų nereikalinga. „Bet mūsų manymu, tas įstatymas prieštarauja Konstitucijai“, - gynė savo poziciją tvarkietis.
Pataisos - priešrinkimis triukas
Tuo metu krašto apsaugos ministras ir teisės specialistai kritikuoja šią iniciatyvą, kaip „kvailą ir nereikalingą“.
Krašto apsaugos ministro Juozo Oleko teigimu, dabartinė teisinė bazė, taip pat ir Konstitucija, užtikrina galimybę Lietuvoje būti Aljanso kariams. „Penkti metai esame NATO nariai ir iki šiol gerai išnaudojome savo dalyvavimą šioje organizacijoje, užtikrinant kolektyvinę gynybą. Niekas nesuabejojo oro policijos misijos buvimo Lietuvoje teisėtumu. Mano požiūriu, nieko keisti nereikia“, - teigė J.Olekas.
Tarptautinės teisės specialistas Dainius Žalimas griežčiau įvertino parlamentarų įregistruotą Konstitucijos pataisą. „Pataisa kvaila ir žalinga, - pareiškė jis. - Prieš registruodami Konstitucijos pataisas Seimo nariai galėtų su kuo nors pasikonsultuoti“.
Teisininkas pabrėžė, kad NATO, kaip organizacija, neturi nei karinių bazių, nei karinių vienetų. Atskirų NATO valstybių karinės pajėgos laikomos ir Aljanso pajėgomis, tačiau jos nepereina NATO jurisdikcijon.
„Priėmus tokią Konstitucijos pataisą, Lietuvoje būtų uždraustas bet kokių kitų užsienio šalių karinių pajėgų buvimas, - tvirtino D.Žalimas. - Oro policijos misija Zokniuose taip pat būtų nebegalima.“
Negana to, anot jo, pataisa gerokai apsunkintų Lietuvos karinių pajėgų bendradarbiavimą su NATO nepriklausančių valstybių kariniais vienetais. „Į Lietuvą nebegalėtų atvykti nei Gruzijos, nei Ukrainos, nei Kroatijos kariniai vienetai, - dėstė D.Žalimas. - Neįmanomomis taptų bendros pratybos Lietuvos teritorijoje. Jau nekalbant apie bendras operacijas“.
Pasak jo, projekto autorių taip pat vertėtų paklausti, ar jie siekia uždrausti Rusijos karinį tranzitą per Lietuvą.
Teisininkas neslėpė nuostabos, kad tokį „keistą“ projektą pasirašė ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Justinas Karosas, ir buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.
„Elementarus priešrinkiminis triukas siekiant reabilituotis dėl ankstesnio kreipimosi į Konstitucinį Teismą“, - apibendrino D.Žalimas.
