Anot Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos atstovų, vienintelis būdas įsigyti kokybiškus ir saugius vaistus – pirkti juos tik vaistinėse arba internetinėse svetainėse, kurios yra pažymėtos specialiu logotipu, nurodančiu, kad šioje vaistinės internetinėje svetainėje pirkti vaistus yra saugu.
Logotipu galima pasitikėti tik tada, kai jį paspaudus atsiranda vaistinių, parduodančių vaistus nuotoliniu būdu sąrašas.
„Šią informaciją galima rasti vaistų kontrolės tarnybos svetainėje, adresu www.vvkt.lt. Primename, kad Lietuvoje internetu leidžiama įsigyti tik nereceptinių vaistų,” - teigia valstybinės vaistų kontrolės tarnybos atstovė spaudai A. Tautvydienė.
Vaistinius preparatus perkantiems internetu, rekomenduojama patikrinti, ar siūlomas produktas yra įrašytas į Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registrą, Bendrijos vaistinių preparatų registrą ar Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąrašą. Tai padaryti galima atsidarius šią nuorodą: https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/medications ir įrašius produkto pavadinimą.
„Lietuvoje galima reklamuoti tik registruotus ne receptinius vaistinius preparatus. Tad jei „stebuklinga priemonė” nėra registruota minėtame registre, tikėtina, kad šis produktas – tikrai ne vaistas,” - aiškina valstybinės vaistų kontrolės tarnybos atstovė.
Sukčių svetainės išsiskiria stiliumi
Specialistai tikina, jog piktybiškai sukurtos interneto svetainės, kuriose siūloma įsigyti vienokį ar kitokį preparatą, išsiskiria ir specifiniu savo stiliumi.
„Jose daug rėksmingų spalvų ir dar rėksmingesnių šūkių. Dauguma rubrikų, skilčių ar ikonų yra neaktyvios, pats tekstas tarsi pažodžiui išverstas iš užsienio kalbos, dažniausiai su gramatinėmis klaidomis. Svetainėse cituojami fiktyvūs gydytojai. Įvedus jų pavardes internetinę paieškos sistemą, dažniausiai nei tokių asmenų, nei tokių gydymo įstaigų, kurios pateikiamos kaip jų darbovietė, nerandama,” - pasakoja A. Tautvydienė.
Dar vienas ryškus bendras fiktyvių svetainių bruožas tas, kad jos tarpusavyje – labai panašios. Kartais naudojama ta pati platforma, pakeistas būna tik preparato pavadinimas bei pastarojo nuotrauka.
„Kai kuriose fiktyviose interneto svetainėse nurodomas telefonas, kuriuo raginama paskambinti ir produktus užsisakyti „čia ir dabar“, kol dar galioja akcija. Atsiliepę asmenys dažniausiai kalba su didžiuliu entuziazmu, skubina nedvejoti, pažada papildomų dovanų ar nuolaidų. Paklausti, ar tai išties patikimas, legalus, registruotas vaistas, nesutrinka, aiškina, jog jis labai populiarus užsienio šalyse, kad Lietuvoje tai dar naujiena, kad Lietuvos institucijos kaip tik dabar sprendžia šį klausimą ir kad visai netrukus produktą bus galima įsigyti visose vaistinėse. Kartais teigiama, jog produktas specialiai neregistruojamas, nes taip nukentėtų farmacijos verslas,” - teigia specialistė.
Turint bent menkiausią abejonę, kad siūlomas pirkti produktas yra neaiškios kilmės preparatas, geriau jo neįsigyti. Rizikuoti savo sveikata – neverta.
Internete ar spaudoje pastebėjus klaidinančią „neaiškių“ produktų reklamą, kreiptis reikėtų į Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybą. Jei internetu siūloma įsigyti maisto papildų, dėl jų konsultuotis reikėtų su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba. Jei medicinos prietaisų – su Valstybine akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
