Etninės kultūros globėjai siūlo Vėlines ir Kūčias paskelbti šventinėmis dienomis. Seime tai vertinama atsargiai, tvirtinant, kad Lietuvoje ir taip daug švenčių.
Etninės tarybos vadovės iniciatyva
Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė įsitikinusi, kad šventinėmis dienomis Lietuvoje derėtų paskelbti lapkričio 2-ąją – Vėlines bei gruodžio 24 dieną – Kūčias.
„Lietuvoje ypač ryškias tradicijas išlaikė dvi senosios lietuvių kalendorinės šventės – Vėlinės ir Kūčios, kurios iki šiol yra labai svarbios daugumai Lietuvos žmonių. Vis dėlto dar nuo sovietmečio oficialiai tai yra darbo dienos, o Kūčios nėra įrašytos net į atmintinų dienų sąrašą“, - piktinasi D.Urbanavičienė.
Pasak jos, „Vėlinės lietuviams nuo seniausių laikų yra labai svarbi mirusiųjų pagerbimo diena, jos pavadinimas turi gilias šaknis ir etimologiškai tiesiogiai siejasi su vėlių pagerbimu“.
D.Urbanavičienė įsitikinusi, kad Vėlinių negali pakeisti „atneštinį pavadinimą įgavusi Visų šventųjų šventė, švenčiama lapkričio 1 dieną“. Ji atkreipė dėmesį, kad žmonės kapus lanko ne tik lapkričio 1-ąją, bet ir 2-ąją, dažnas vyksta į atkampiausias Lietuvos vietas pagerbti savo artimųjų kapų ir susitikti su giminėmis. „Tam reikia mažiausiai dviejų laisvadienių, dėl to būtina kaip švenčių dieną įteisinti ne tik lapkričio 1-ąją, bet ir lapkričio 2-ąją – Vėlines, kurios iki šiol turi tik atmintinos dienos statusą“, - mano Etninės kultūros globos tarybos vadovė.
Ji atkreipė dėmesį, kad kai kuriose kitose Europos šalyse, pavyzdžiui, Belgijoje ir Liuksemburge, ši diena taip pat paskelbta laisvadieniu.
Europoje Kalėdas švenčia savaitę
D.Urbanavičienės nuomone, svarbu laisvadieniu paskelbti ir Kūčias. „Pagal lietuvių papročius Kūčios yra itin svarbi šventė – tai šeimos santarvės ir pasirengimo Kalėdoms diena“, - teigia ji.
„Svarbiausias šventės akcentas – Kūčių vakarienė, į kurią stengiasi susirinkti visa šeima, net toliau išvykusieji jos nariai, prisimenami mirusieji. Iki šiol daugelyje šeimų gyvuoja tradicija ruošti šiai vakarienei ypatingus apeiginius patiekalus, tam tikrą jų skaičių. Toks senas ir gyvybingas Kūčių paprotys išskiria Lietuvą iš kitų šalių, tai yra didžiulė mūsų dvasinio paveldo vertybė, kurią privalome saugoti ir rūpintis jos tęstinumu“, - mano Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė.
Pasak jos, lietuviai prasimano įvairių būdų, kad Kūčių dieną nedirbtų, nes tądien reikia daug nuveikti, ruošiantis šventiniam vakarui. „Beje, kai kurios Europos valstybės oficialiai pradeda švęsti kalėdinį laikotarpį jau nuo gruodžio 24 dienos ir švenčia daugiau kaip 6 dienas, dėl to Lietuvos apsisprendimas paskelbti Kūčias švenčių diena nebūtų išskirtinis“, - aiškino D.Urbanavičienė.
Ji siūlytų, kad Seime būtų svarstomos ir priimtos Darbo kodekso pataisos dėl Vėlinių bei Kūčių paskelbimo šventinėmis dienomis. Tokios pataisos galėtų įsigalioti nuo 2011-ųjų sausio 1 dienos.
Nesiūlo atsisakyti esamų švenčių
Internete prie šios D.Urbanavičienės iniciatyvos jau pasirašė apie 3,5 tūkstančio žmonių.
Parengtame įstatymo projekte Etninės kultūros globos tarybos vadovė nesiūlo atsisakyti kurios nors iš šiuo metu Lietuvoje egzistuojančių šventinių dienų. Tokių yra netgi 14. Tai vienas didžiausių laisvadienių skaičių visoje Europos Sąjungoje.
Seime jau prieš kurį laiką įregistruota pataisa, kuri numato Kūčių įteisinimą poilsio diena. Taip pat yra pasiūlymas ir dėl Konstitucijos dienos spalio 25-ąją paskelbimo šventine diena, kartu atsisakant gegužės 1-osios šventės.
Tačiau Seime jų neskubama svarstyti. Į rudens sesijos darbų programą yra įrašyti parlamentarų pasiūlymai dėl Darbo kodekso pataisų, susijusių su šventėmis, tačiau nenustatytas jų svarstymo laikas. Tai paprastai reiškia, kad svarstymas įmanomas tik tuo atveju, jeigu liks laiko priėmus visus svarbiausius suplanuotus įstatymus. Laiko dažniausiai nelieka.
Vertinama atsargiai
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Dagys tvirtina atsargiai vertinąs kiekvieną pasiūlymą dėl švenčių sąrašo praplėtimo. „Tokius klausimus reikia spręsti kompleksiškai – svarstant naujo laisvadienio įteisinimą reikėtų pasižiūrėti ir padiskutuoti, kaip yra su esamu švenčių sąrašu, ar tikrai pasiūlymas dėl naujos šventės yra vertingas ir būtinas“, - sakė R.Dagys.
„Diskusijos turi būti labai rimtos, ilgos, išsamios ir bet kurios naujos šventinės dienos įteisinimas turi būti labai atsargus“, - pridūrė jis.
Pasak komiteto vadovo, „šventinių dienų sąrašo išplėtimas negali būti begalinis, tuo labiau, kad Lietuva dar toli gražu nėra išlipusi iš ekonominės ir socialinės duobės, o švenčių turi jau visai nemažai".
Valdantieji politikai atkreipia dėmesį, kad įgyvendinant pasiūlymus dėl naujų laisvadienių įteisinimo, „gali kilti neigiamų ekonominių padarinių – dėl papildomos švenčių dienos nustatymo padidėtų darbo valandos kaina, sumažėtų darbuotojų, dirbančių pagal laikinę ir vienetinę darbo apmokėjimo sistemą, darbo užmokestis, įmonės netektų dalies pelno, sumažėtų įplaukos į valstybės ir savivaldybių biudžetus, „Sodros“ biudžetą“.
Todėl bet kokias diskusijas apie laisvadienius politikai siūlytų perkelti ateičiai – po metų ar dviejų, kai ekonomika leis tai padaryti.
Šiuo metu nustatytos šventinės dienos Lietuvoje:
- sausio 1-oji – Naujųjų metų diena;
- vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena;
- kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena;
- sekmadienis ir pirmadienis pagal krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) dienos;
- gegužės 1-oji – Tarptautinę darbo diena;
- pirmasis gegužės sekmadienis – Motinos diena;
- pirmasis birželio sekmadienis – Tėvo diena;
- birželio 24-oji – Rasos ir Joninių diena;
- liepos 6-oji – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena;
- rugpjūčio 15-oji – Žolinė (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena);
- lapkričio 1-oji – Visų Šventųjų diena;
- gruodžio 25-oji ir 26-oji – Kalėdų dienos.
Stasys Gudavičius
