Siūloma panaikinti diskriminacines elektros, dujų tinklų naudojimo sąlygas bei atskirti produkciją ir tiekimą nuo perdavimo tinklų. Dėl to netrukus turės apsispręsti Europos Sąjungos (ES) Taryba.
Kaip Eltai teigė Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas Kęstutis Sadauskas, pagrindinis trečiojo energetikos rinkos liberalizavimo teisės aktų paketo tikslas - sudaryti sąlygas, kad namų ūkiai ir įmonės galėtų naudotis konkurencingos energijos - elektros, dujų - rinkos privalumais. Tai yra galimybe rinktis tiekėjus palankesnėmis kainomis, taip pat užtikrinti patikimesnį tiekimą, spręsti klimato kaitos problemas ir skatinti atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą.
"Perdavimo tinklus galima įsivaizduoti kaip greitkelius, kuriais galimybę keliauti turėtų visi tiekėjai, o naudos iš to turės visi vartotojai", - aiškino K. Sadauskas.
Anot EK atstovybės Lietuvoje vadovo, gamybos ir perdavimo atsiejimas suteikia progą mažesniems ir naujiems energijos gamintojams, ypač tiems, kurie nuspręs investuoti į atsinaujinančius energijos išteklius - vėją, biomasę, geoterminę ar saulės energiją. "Jiems turės būti suteiktas priėjimas prie perdavimo tinklo geresnėmis sąlygomis. Tinklo operatoriai pirmą kartą turės realias paskatas investuoti ar plėsti tinklą bendram visų interesui, augs konkurencija, o vartotojai turės žymiai didesnį pasirinkimą, iš ko pirkti energiją", - sakė K. Sadauskas.
Vis dėlto, anot atstovybės vadovo, niekas, tarp jų ir EK, negali garantuoti, kad įgyvendinus visus pasiūlymus elektros ir dujų kainos sumažės. "Kita vertus, rinkos studijos aiškiai rodo, kad laisvose rinkose skirtumas tarp gamybos ir vartotojo mokamos kainos yra mažesnis nei ten, kur gamybos ir perdavimo atsiejimas neįgyvendintas ir konkurencijos faktiškai nėra", - teigė K. Sadauskas.
Trečiajame energetikos pakete siūloma sukurti vidaus rinką, kurioje galėtų būti taikomi skirtingi modeliai. Visiems modeliams būtų taikomas griežtas reguliavimas ES lygiu, kurį atliktų Energetikos reguliuotojų bendradarbiavimo agentūra, glaudžiai bendradarbiaudama su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis ir nacionalinėmis bei ES konkurencijos institucijomis.
Europos Parlamentas (EP) ir ES Taryba sutarė dėl kompromiso, kurį EP patvirtino balandžio 21 d. balsavimu, o ES Taryba turėtų dėl šio klausimo spręsti birželio 25 d. Esant pritarimui, aktai įsigalios praėjus 20 dienų po tekstų paskelbimo Oficialiajame leidinyje, o valstybės narės turės 18 mėnesių perkelti direktyvą į nacionalinę teisę. Agentūra irgi turės būti įsteigta per 18 mėnesių nuo Agentūros reglamento įsigaliojimo, 2011 metų pradžioje.
"Lietuvos Vyriausybė turės apsispręsti, ką ji darys įsigaliojus naujai teisinei bazei. Teisė numato kelis variantus: visišką nuosavybės atskyrimą ir dvi alternatyvas. Tai yra galimybę perduoti šiuos tinklus atskirai valdomai antrinei įmonei - "nepriklausomam sistemos operatoriui" arba "nepriklausomam perdavimo tinklų operatoriui", - teigė K. Sadauskas.
Pirmąjį energetikos paketą Europos teisėkūros institucija priėmė 1996 metais ir nusprendė laipsniškai liberalizuoti tuo metu monopolijomis pagrįstą Europos energetikos sistemą. 2003 metais priimtame antrajame pakete Parlamentas ir Taryba nusprendė rinkų atvėrimą iki 2007 metų vidurio pradėti taikyti visiems vartotojams ir pateikė išsamias reguliavimo nuostatas.
