Tokį nutarimo projektą antradienį Seimui pateikė susisiekimo viceministras Vladislavas Kondratovičius.
Pasak viceministro, įgyvendinus projektą "Via Baltica" tikimasi nuosekliai didinti žmonių ir krovinių judrumą, gerinti susisiekimą su Baltijos valstybėmis ir skatinti greitesnį Baltijos jūros regioninę plėtrą, mažinti automobilių transporto spūstis Europos kelių tinkle, pagerinti transporto paslaugų kokybę sutrumpinant vežimo laiką, padidinti keleivių, krovinių srautą, padidinti saugumą įrengiant skirtingų lygių sankryžas.
V. Kondratovičius parlamentui taip pat pateikė Seimo nutarimo projektą, kuriuo siūloma pripažinti Rytų-Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektą (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros kompleksą) ypatingos valstybinės svarbos projektu ir sudaryti galimybes didinti šio koridoriaus, taip pat visos šalies konkurencingumą regiono ir pasaulinėse rinkose.
Rytų-Vakarų transporto koridorius yra regioninis projektas, kuris papildo svarbiausias tarptautines transporto ir logistikos grandines.
"Prijungus šį koridorių prie transsibiro magistralės (Rusija), jau yra suformuota sausumos kelio alternatyva krovininiam transportui tarp Azijos ir Europos. Tai patvirtina 2011 metais pradėjęs savo veiklą šaudyklinis konteinerinis traukinys "Saulė" (Vakarų Europa-Kinija), šaudyklinis konteinerinis traukinys "Merkurijus" (Kaliningradas-Klaipėda-Maskva) ir šaudyklinis konteinerinis traukinys "Vikingas". Be to, Rytų-Vakarų transporto koridorius sukūrė sausumos kelią tarp Europos ir Azijos, aplenkiant Rusijos teritoriją", - teigiama dokumento aiškinamajame rašte.
Po pristatymo už Seimo nutarimų projektus balsavo 84 Seimo nariai, prieš balsavusiųjų nebuvo, susilaikė 4 parlamentarai. Pritarus projektams po pateikimo, toliau jie bus svarstomi pagrindiniu paskirtame Ekonomikos komitete. Preliminari svarstymo Seimo posėdyje data - balandžio 9 d.
