Kauno miesto savivaldybės mero pavaduotojas Stanislovas Buškevičius Seimui siūlo inicijuoti Lietuvos Kunigaikščio Vytauto Didžiojo titulavimą po mirties Lietuvos Karaliumi. Ir tai derėtų padaryti ateinančiais metais, nes 2010 m. bus minimas Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejus ir Vytauto Didžiojo mirties 580-osios metinės. Be to, sukaks 580 metų nuo tos dienos, kai Šv. Romos Imperatoriaus Zigmanto I 1430 m. liepos 7 d. buvo patvirtintas sprendimas vainikuoti Lietuvos Kunigaikštį Vytautą Didįjį Lietuvos Karaliumi.
"Taip pat siūlome atsižvelgti į tai, kad tarpukario Lietuvoje oficiali šventė Vytauto Didžiojo karūnavimo - Tautos diena paskelbta rugsėjo 8 diena. Prašytume Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkę Ireną Degutienę inicijuoti klausimo svarstymą teisės akto forma dėl Lietuvos Kunigaikščio Vytauto Didžiojo titulavimo po mirties Lietuvos Karaliumi", - prašyme rašo S. Buškevičius.
Anot Kauno kultūros reikalus kuruojančio vicemero, šią idėją visuomeninės organizacijos iškėlė šių metų spalį.
Kauno miesto taryba šio klausimo nėra svarsčiusi, vicemeras S. Buškevičius į Seimo Pirmininkę kreipiasi ne tarybos vardu.
Iniciatyvos autorius bei jo bendraminčiai įsitikinę, kad siekiant įamžinti Lietuvos Didįjį kunigaikštį Vytautą Vilniaus Katedroje reikia pastatyti paminklinį antkapį - kenotafą. O pagerbiant Vytauto siekį karūnuotis Lietuvos karaliumi būtų galima įvertinti "faktišką, neatšauktą šventosios Romos Imperatoriaus Zigmanto I patvirtinimą".
Antkapyje galėtų prasmingai materializuotis lietuvių tautos svajonė, įkomponuojant karališkąją karūną, kaip valstybės suvereniteto ir nepriklausomybės simbolį, įrašant dedikaciją: "KARALIUI ALEKSANDRUI VYTAUTUI DIDŽIAJAM - PER AMŽIUS DĖKINGA LIETUVIŲ TAUTA".
Apie vieno iš dviejų šią kadenciją Kauno taryboje veikiančių "Jaunosios Lietuvos" atstovų - vicemero S. Buškevičiaus ketinimą pagerbti Vytauto siekį karūnuotis Lietuvos karaliumi iš Eltos išgirdęs kompozitorius, buvęs vicemeras, o dabar - Kauno technologijos universiteto Menų fakulteto dekanas, profesorius Giedrius Kuprevičius netgi suglumo ir pasitikslino, ar ne juokais toks dokumentas Kauno savivaldybėje gimė.
"Bijau, kad atsiras žmonių, kurie rimtai patikės vicemero argumentais. Bet jo žingsniai tik patvirtina, kad kiekvienas nori įeiti į istoriją savu būdu. Neneigiu, gal ir Vytautui Didžiajam būtų labai patikę būti karaliumi. Tačiau šiuolaikinio Europos miesto vicemerui, kuris bando prieš kelis šimtus metų priimtą Šv. Romos imperatoriaus sprendimą dabar įprasminti Seimo aktu, pasiūlyčiau daugiau pasistengti kitoj plotmėj ir tapti Kaune kultūros karaliumi.
Na, jei jis užsispyręs ir laikysis savo, gal tuomet reikia lenkų atsiklausti, ką jie mano apie tokį pasiūlymą dabar "uždėti" Vytautui Didžiajam karūną? O kaip baltarusiai į tai pažiūrės? Atsargiau, manau, reikėtų su abejotinomis iniciatyvomis elgtis visiems, ypač, - politikams. Nes sukūrus precedentą, tikrai pavyks "nustebinti Europą" savo, švelniai pasakius, keistumais", - neabejoja profesorius.
Jo žodžiais tariant, Kauno taryboje tiek merui, tiek vicemerams ir kitiems politikams "yra ką veikti ir be šitokių blūdų. Nes kuo toliau, tuo baisiau gyventi visuomenėje, kur pinasi tokie nenuspėjami "kultūriniai vingiai", - sakė G. Kuprevičius.
