Parlamentarai ketvirtadienį po pateikimo pritarė prezidento veto ir šalia išdėstytiems siūlymams, kurie palengvintų užsieniečių artimųjų atvykimą į Lietuvą.
Jeigu Seimas minimus siūlymus priimtų galutinai, tuomet leidimus gyventi ir dirbti Lietuvoje turinčių užsieniečių antrosioms pusėms ir vaikams netektų laukti dvejų metų, kol jiems bus leista atvykti gyventi pas savo šeimos narį.
Kita vertus, šios nuostatos nebūtų taikomos pabėgėlių bei moksliniais tikslais atvykusių užsieniečių šeimoms.
Prezidento patarėjas ekonomikos klausimais Ramūnas Vilpišauskas ketvirtadienį Seimui pateikė tai numatančias Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas.
Pasak jo, šalies vadovo siūlymai sudarytų palankesnes sąlygas verslui kurti, prisidėtų prie Lietuvos konkurencingumo didinimo pritraukiant užsienio investicijas bei kuriant aukštesnės pridėtinės vertės prekes ir paslaugas.
Pagal šiuo metu galiojančią įstatymo redakciją, dvejus metus sutuoktiniai ir vaikai negali atvykti gyventi pas užsienietį, turintį laikiną leidimą gyventi ir dirbti Lietuvoje. Prezidento nuomone, tai nėra palanku užsienio šalių specialistams, įmonių vadovams, šių įmonių steigėjams ir akcininkams.
Tuo metu kai kurie parlamentarai baiminosi, jog prezidento siūlymai gali reikšti užsieniečių antplūdį iš tokių šalių kaip Kinija, Ukraina, Baltarusija ir kitos.
„Mes kalbame apie trečių šalių piliečius - tai reiškia Kinija, Rusija, Baltarusija, Ukraina ir taip toliau. Turime tūkstančius laisvų darbo vietų, bet turime žinių, jog krizė po truputėlį kausto visur ir aš manau, kad darbo vietas mes turėtume pasaugot lietuviams, kurie, pavyzdžiui, statybininkai, grįžta namo“, - svarstė liberalcentristas Henrikas Žukauskas.
Tuo metu R.Vilpišauskas sako, kad dvejų metų atsisakymas neturėtų didelės reikšmės darbo jėgos antplūdžiui iš trečiųjų šalių, nes visi kiti saugikliai esą veikia. Jis taip pat sklaidė abejones, jog Lietuvoje gali geometrine progresija didėti nekvalifikuotos darbo jėgos įvežimas.
„Noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad šiuo metu dėl dvejų metų laikotarpio, draudžiančio atvykti šeimos nariams, taikymo, daugiausia prarandama kvalifikuotų specialistų. Jūs turbūt ne vieną atvejį girdėjot, kai žmonės atsisako atvykti todėl, kad negali turėti kokybiško gyvenimo, pilnaverčio socialinių poreikių tenkinimo Lietuvoje. (...) Tie, kurie atvyksta dirbti į nekvalifikuotas profesijas, turi gauti leidimus, kuriuos gauna ir dabar. Pasibaigus leidimams jie taip pat turės išvykti, kartu su jais turės išvykti ir šeimos nariai.
Šiuo pakeitimu siūloma jiems tik palengvinti gyvenimą“, - sakė R.Vilpišauskas.
Šiuo metu galiojančiame įstatyme yra aiškiai apibrėžtos sąlygos, kurias turi atitikti užsienietis ir jo šeimos nariai, norintis gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
Užsienietis ir jo šeimos nariai privalo turėti galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį pažymėjimą, pakankamai lėšų pragyventi Lietuvoje, turėti nuosavą būstą ar naudotis gyvenamąja patalpa nuomos ar panaudos pagrindais.
„Eurostat“ duomenimis, Lietuva yra viena iš šalių, turinti mažiausias tiesiogines užsienio investicijas ir tarp visų Europos Sąjungos, ir tarp naujųjų ES narių.
