Jei jos bus priimtos ir įsigalios, redakcijų turiniu nepatenkinti gyventojai jį skųsti galėtų tik tuomet, jei informacija paskelbta ne seniau nei prieš 2 metus, o dar seniau publikuotas turinys, pavyzdžiui, prieš 7, 8, 10 m., nebegalėtų būti skundžiamas.
„Siūlomas įstatymo pakeitimas prisideda prie teisinio aiškumo užtikrinimo ir atitinka susiformavusią teismų praktiką, taip sudarydamas sąlygas nuosekliam bei prognozuojamam teisinio reguliavimo taikymui“, – tvirtina Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas.
IŽA pirmininkės Linos Bušinskaitės teigimu, priėmus tokias pataisas, ženkliai sumažėtų administracinė našta ne tik skundus nagrinėjančioms institucijoms, bet ir palengvėtų redakcijų darbas.
„Jei būtų įtvirtintas 2 metų senaties terminas žurnalistų kuriamam turiniui, lengviau atsikvėpti galėtų naujienų portalų, agentūrų, radijų, televizijų, spaudos leidinių redakcijos, skundus nagrinėjančios institucijos. Deja, dabar, esant pasenusiam teisiniam reguliavimui, susidaro absurdiškos situacijos, nes yra privaloma reaguoti į, tarkim, skundą dėl prieš 10 metų paskelbto turinio, kai skundėjas įrodinėja, jog jis jį, pavyzdžiui, žeidžia“, – sako L. Bušinskaitė.
Tuomet redakcijos yra priverstos raustis archyvuose, ieškoti buvusių darbuotojų, kurie rengė skundžiamą publikaciją, reportažą ar kitokio žanro turinį, patirti teisinių išlaidų. Kartais skundžiama yra piktybiškai. Galiausiai redakcijos vis tiek būna teisios ir įrodo, kad turinys nepažeidžia kokių nors teisių.
Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius tvirtina, kad šiandien daugelis profesionaliai dirbančių žurnalistų ir redakcijų nuolat rūpinasi savo redakcine politika, etikos standartais.
„Stengiamasi klaidas ir neatitikimus taisyti iš karto, o internete tai daroma labai greitai. Visgi praktikoje pasitaiko atvejų, kai dėl visai kitokių sumetimų, dažnai norint tiesiog persekioti žurnalistus už kritiką, redakcijos užverčiamos skundais dėl jų straipsnių jau praėjus daugeliui metų. Skundai ir pretenzijos dažnai neturi jokio pagrindo, tačiau verčia redakcijas gintis nuo nebūtų dalykų. Tad būtų labai teisinga, kad įstatymu būtų nustatytas ne ilgesnis kaip dvejų metų terminas pretenzijoms dėl etikos pareikšti“, – įsitikinęs D. Radzevičius.
IŽA duomenimis, kai kurie asociacijos nariai per mėnesį kartą arba du yra priversti teikti paaiškinimus į tokio pobūdžio skundus, o po to aiškintis ir juos nagrinėjančiose institucijose dėl turinio, paskelbto seniau prieš 2 metus.
„Kai kuriais atvejais aiškintis priversta yra ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, kuri remiasi jau Lietuvoje suformuota teismų praktika ir atsisako nagrinėti skundus dėl turinio, kuris paskelbtas seniau nei prieš dvejus metus. Tuomet teismams yra skundžiamas žurnalistų etikos inspektorius. Vertiname tai, kad Seimo Kultūros komitetas įsiklausė į pasiūlymus ir registruoja atitinkamas pataisas“, – sako IŽA pirmininkė.
Tai, kad Visuomenės informavimo įstatyme egzistuoja tokia spraga, konstatavo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. kovo 12 d. savo nutartyje.
„Šiuo metu nagrinėdami skundus remiamės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, kurioje nustatytas dvejų metų senaties terminas. Įtvirtinus Visuomenės informavimo įstatymo pataisą, įsigaliotų teisinis aiškumas ir visuomenei, ir žiniasklaidai, – teigia žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
