Klaipėdos Botanikos sode laikinų namų laukia du šimtai vazonuose pūpsančių eglučių. Visas jas galima išsinuomoti Kalėdoms. O gražiausioms metų šventėms pasibaigus – grąžinti į Botanikos sodą, kur jos lauks kitų Kalėdų.
„Kaina prasideda nuo 20 eurų, bet tai reiškia, kad jeigu mes ją išlaikom, išsaugom ir atvežam tokią, kokią išsivežam – pusę sumos atgaunam. Tai realiai kainuoja 10 eurų Kalėdinė eglutė“, – kalba Botanikos sodo atstovė Asta Klimienė.
Tačiau net tokios nuomos sąlygos patinka ne visiems. Žmonės tapo labai išrankūs, pastebi botanikai.
„Pernai pastebėjom, kad atvažiavę žmonės apsisukdavo, nes tai ne kėniai arba nėra labai gražios prekinė išvaizdos. Taip, tai nėra labai gražios, nėra purios, nėra putlios, nėra aukštos. Tai paprastos eglutės, kurios auga lauke, kurios auga miške, kurias matome už savo lango“, – sako A. Klimienė.
Tad jei norisi Kalėdas sutikti su tradicišku lietuvišku medeliu, o ir puošti ją tradiciškai – prieš pat šventes, dabar užtenka žaliaskarę tik išsirinkti ir rezervuoti, o pasiimti įpusėjus gruodžiui.
Na, o kas skuba, kad tokios eglutės namuose visus nudžiugintų kuo greičiau, botanikai primena – negalima skubėti žaliaskarės temti į kambarį. Tegul medelis adaptuojasi prie besikeičiančio klimato ir kurį laiką pastovi garaže, laiptinėje ar balkone. Taip pat palaipsniui ją reikia pratinti prie šalčio ir prieš grąžinant po švenčių.
„Tarp šitų etapų svarbus yra laistymas eglutės. Neperlaistyti. Kartą į savaitę tris litrus vandens. Jei mažesnis vazonas galima ir du kartus per savaitę. Taip pat svarbu spygliukus purkšti“, – teigia Botaninių kolekcijų kuratorė Jurgita Ignotienė.
Jei grindys šildomos – medelį reikia prižiūrėti pakeltą. Nestatyti arti radiatoriaus. Botanikai dalinasi patarimais ir kaip prižiūrėti nukirstas eglutes. Žinoma, jos gamtoje jau neprigis, tačiau šeimyną džiuginti gali ilgiau.
„Taip pat purkšti, nukirsti šiek tiek kamieną, kad ji atšviežėtų prieš pamerkiant į vandenį ar įdedant į žemę“, – sako J. Ignotienė.
Tiesa, ne visi eglutes iš Botanikos sodo pasiėmę žmonės patarimų klauso. Eglučių reabilitacijos zona – į žemę susodintos išnuomotos, tačiau žmonių suniokotos ir grąžintos eglutės. Kai daiktas ne savo, saugoti sunku.
„Vienas iš tų dalykų yra nukarpo viršūnes. Ir kai nukarpo viršūnes, vat, štai, eglutė leidžia į šoną ūgliukus, bet jau viršūnėje jos nebelieka. Jei nepalaisto, perdžiūva eglutė. Jau vienų metų neužteks, kad atsigautų. Reikia daugiau metų“, – teigia A. Klimienė.
Dalis tokių nebeprigyja ir su praėjusių Kalėdų pažibomis tenka atsisveikinti. Ir net žodžio „atsiprašau“ iš nuomininkų neišgirsta.
„Bent jau nesibara, kad čia jūs kalti. Būna atvejų, kai jau atveža kitą kartą prastai jausdamiesi, bent jau nebeprašo pinigų grąžinti. Bent tiek, kad kai kurie supranta. Bet būna, kad nesupranta ir sako, kad viskas čia gerai su ja. Na, bet negerai“, – kalba A. Klimienė.
Kodėl žmonės tokie neatsakingi, botanikai nežino. Mat kaip prižiūrėti eglutes pasakoja kiekvienam jas nuomojančiam. O šiemet sugalvojo dar ir atmintines pridėti. Sako, gal bent taip po Kalėdų grąžintų eglių alėjos botanikos sode neruduos.
