Tokių pakeitimų autorė „valstietė“ Virginija Vingrienė siūlo leisti atkurti privačioje miško žemėje ir saugomose teritorijose tik tas išnykusias sodybas, kurių buvimą patvirtina išlikę kartografiniai dokumentai.
Dabar buvusias sodybas galima atstatyti ir kai nėra išlikę archyviniai dokumentai, o nustatant juridinį faktą. Pasak V. Vingrienės, ši nuostata suteikia galimybę žemės paskirtį pasikeisti apgaule, pavyzdžiui, išdėliojant apsamanojusius akmenis ir taip bandant įrodyti, kad tai kažkada buvo sodybos pamatai.
Neseniai parlamentarės parengtomis Miškų įstatymo pataisomis pritarė Vyriausybė. Šią savaitę V. Vingrienė registravo kitą pataisą, pagal kurią analogiški sugriežtinimai siekiant atkurti sodybą privačioje miško žemėje būtų taikomi ir dėl pastatų atstatymo saugomose teritorijose.
Aplinkos apsaugos komiteto narys liberalas Simonas Gentvilas tokioms griežtoms pataisoms nepritaria.
„Nebeleisti faktinio įteisinimo ir teismams neleisti vadovautis archeologų išvadomis yra per daug“, – BNS pareiškė jis.
Pasak Seimo nario, tokios pataisos netenkina archeologų, bet jie pripažįsta neturintys galimybių bausti verslininkus – buvusius archeologus, kurie iš „rastų šukių priburia, kad buvusi sodyba“.
„Jie sako, kad neveikia savipriežiūra ir neturi galimybės bausti tokių archeologų, kol nėra Archeologų rūmų. Architektai savo bendruomenės nariui gali atimti atestatą, o archeologai – ne. Kultūros ministerija, kuri rūpinasi atestatų išdavimu, akivaizdžiai apleidusi šitą kontrolę“, – mano parlamentaras.
„Nereikia naikinti dėl prastai dirbančių ar sukčiaujančių kelių archeologų visą galimybę atsistatyti žmogui sodybą“, – pridūrė S. Gentvilas.
Seimas 2012-ųjų rudenį leido buvusių sodybų miškuose savininkams bei jų pirmos, antros ar trečios eilės įpėdiniams atstatyti statinius miškuose įrodžius, kad jos ten iš tikrųjų buvo – yra išlikę archyviniai dokumentai arba sodybos buvimo faktą pripažįsta teismas.