Siūloma sugriežtinti baudžiamąją atsakomybę už kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimą.
Tai numatančias Baudžiamojo kodekso pataisas Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Gediminas Navaitis. Jis siūlo atsisakyti švelniausių bausmių kapinių vandalams.
Pagal projektą, tą, kas suardė ar kitaip išniekino kapą arba suniokojo paminklą, arba išniekino kitą viešosios pagarbos vietą, siūloma bausti bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Tą, kas atliko vandališkus veiksmus kapinėse ar kitoje viešosios pagarbos vietoje arba dėl rasinių, nacionalinių ar religinių motyvų išniekino kapą ar kitą viešosios pagarbos vietą, siūloma bausti bauda arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Priėmus siūlomas pataisas, už tokias veikas minimali sankcija būtų bauda, dabar - viešieji darbai.
Tikimasi, kad baudžiamosios atsakomybės sugriežtinimas sumažins šio nusikaltimo skaičių.
"Dabartinės bausmės už šį nusikaltimą nėra adekvačios ir teisingos. Švelniausia sankcija - viešieji darbai - yra neadekvačiai švelni. Rūpestis gyvaisiais - tai ir pagarba mirusiems. Gindami mirusiųjų ramybę - giname esmines mūsų visuomenės vertybes", - teigia G. Navaitis.
Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, per pastaruosius kelerius metus (nuo 2007 m. iki 2010 m. I ketvirčio) užregistruoti 223 atvejai dėl kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimo. Labai dažnai nuo vandalų siautėjimo kapinėse nukenčia ne vienas, o dešimtys kapų.
"Šie skaičiai reiškia apie porą tūkstančių paniekintų amžino poilsio vietų, dešimtis tūkstančių žmonių, kurių skausmą dėl išėjusių artimųjų sustiprino pasityčiojimas iš brangaus žmogaus kapo. Tokios "pramogos" - tai ir nemenki materialiniai nuostoliai, nes kapo sutvarkymas ar restauravimas reikalauja didelių finansinių išlaidų. Todėl vandalų siautėjimai kapinėse turi baigtis", - sako G. Navaitis.
