Lietuvos ūkininkų pastatyta nauja kooperatinė pieno perdirbimo įmonė padėtų išspręsti gamintojų ir perdirbėjų konfliktus, padidintų žaliavos supirkimo kainas.
Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius tokią nuomonę pareiškė ketvirtadienį po susitikimo su visuomeninių žemdirbiškų organizacijų atstovais, Žemės ūkio ministerijos vadovais.
Išklausęs visų susitikimo dalyvių nuomones Premjeras dar kartą patikino, kad jis nemato realaus pavojaus, jog pieno sektoriuje žmonės prarastų darbą, nes Lietuva neišnaudoja pieno gamybos kvotų.
Pasak Ministro Pirmininko, praėjusiais metais iš Lietuvos gamintojų buvo supirkta 1,410 mln. tonų pieno perdirbimui (kvota įvykdyta tik 84,06 proc.). Pagerėjus situacijai pieno rinkoje pieno gamyba gali būti padidinta 340-350 tūkst. tonų per metus.
Be to, nuo 2015 m. planuojama iš viso panaikinti pieno gamybos kvotų sistemą ir neriboti gamybos.
„Pastačius naują pieno perdirbimo įmonę atsirastų papildomi pieno perdirbimo pajėgumai. Padidėjus pieno supirkimo kainoms neabejotinai išaugtų ir pieno gamyba, nes šalyje yra tradicijos ir palankios gamtos sąlygos pieno ūkiui plėtoti. O dabartiniai pieno perdirbimo įmonių savininkai ir jų profsąjungos turėtų pirma paieškoti atsakymų, kas turi būti daroma, kad pieno supirkimo kainos Lietuvoje nebūtų pačios mažiausios Europos Sąjungoje", - pažymėjo Premjeras A. Kubilius.
Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius po sutikimo su Premjeru A. Kubiliumi sakė, kad žemdirbiai teigiamai vertina Vyriausybės vadovo paramą plėtojant kooperaciją agrariniame sektoriuje.
„Jokios akcijos – pieno dalybos prie Seimo, mitingai ar reguliarūs susitikimai ir situacijos dėstymas šalies vadovams pieno kainų nepakels. Valstybinės institucijos bejėgės reguliuoti verslo santykius. Šiai situacijai gelbėti yra tik vienas būdas - patiems pieno gamintojams statyti kooperatinę pieno perdirbimo įmonę ir užsiimti produkcijos realizavimu", - sakė ministras K. Starkevičius.
Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Bronius Markauskas teigė, kad visi argumentai prieš naujos kooperatinės perdirbimo įmonės statybą yra nepagrįsti. Jis atmetė perdirbėjų kaltinimus, kad esą gaudama didelę ES paramą kooperatinė įmonė iškraipys konkurencines sąlygas. Jis priminė pieno perdirbimo įmonių privatizavimą ir tų įmonių investicijas į modernizavimą.
SAPARD ir per 2004-2006 metų laikotarpį perdirbimo įmonės gavo apie 100 mln. litų ES ir šalies biudžeto lėšų įmonių modernizavimui. Panaudojant šią paramą reikėjo „nuosavų" lėšų, kurias taip pat sumokėjo pieno gamintojai, teigė ŽŪR vadovas.
Kitas argumentas – pradėjus veikti naujai įmonei trūks žaliavos, todėl dalis veikiančių įmonių turės bankrutuoti. Labai tikėtina, pasak B. Markausko, kad taip įvyktų, net jeigu įmonė nebūtų statoma. Mat pastarąjį pusmetį pieno gamyba nuolat mažėja, mažėja ir melžiamų karvių skaičius. Pieno gamintojai atsisako šio verslo, nes jis tapo nuostolingas. Gamybą galima būtų padidinti, tačiau vyksta atvirkščias procesas. Kooperatinė įmonė padidins konkurenciją dėl žaliavos už pieną mokėti aukštesnę kainą. Ūkininkai bus suinteresuoti didinti pieno gamybą, mano ŽŪR vadovas.
Žemdirbiai planuoja, kad finansuojant naujos įmonės statybą mažiausiai 40 proc. teks prisidėti nuosavomis lėšomis.
Sutikimo metu Premjeras A. Kubilius sakė, kad Vyriausybė tesi pažadus žemdirbiams. Šią savaitę šalies ūkininkams pradedama mokėti vienkartines tiesiogines išmokas už plotus avansu. Jau gauti 73,7 mln. litų tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, pinigai pervedami į pareiškėjų sąskaitas.
Tuo tarpu žemdirbių atstovai Premjerą ragino imtis priemonių, kad kitais metais tiesioginės išmokos nebūtų mažinamos, o paliekamos 2008 metų lygio.
Žemdirbių atstovai susitikime su Vyriausybės vadovu aptarė ir grūdų bei kitų žemės ūkio produktų supirkimo kainas, produkcijos eksporto į Rusiją perspektyvas.
