Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė įregistravo įstatymo pataisas, siūlančias leisti namuose įrengti mažus vaikų darželius. Tokiuose darželiuose vaikų priežiūrą vykdytų dienos auklėtojai, o vaikų vienu metu būtų ne daugiau nei penki.
Įstatymo pataisoje taip pat nurodoma, kad tėvai, kurių vaikai lankytų tokius darželius, būtų kompensuojama 50 proc. išlaidų už vaikų priežiūrą iš valstybės biudžeto skirtų tikslinių dotacijų savivaldybėms.
Nori kovoti su vietų trūkumu
Kaip rašoma pasiūlymo aiškinamajame rašte, tokią idėją paskatino vaikų darželių trūkumas daugelyje Lietuvos vietovių. Pasak projekto autorės, savivaldybės nepakankamai efektyviai sprendžia šią problemą neturėdamos užtektinų finansinių išteklių.
„Tėvai, kurių vaikams neužteko vietų darželiuose, patiria dideles išlaidas leisdami vaikus į privačius darželius, samdydami aukles, kurių paslaugos kainuoja dar brangiau, arba vienas iš tėvų privalo likti namuose vaikui prižiūrėti.
Siekdami spręsti tėvų darbo ir vaikų auklėjimo derinimo problemas bei padidinti vaikų priežiūros formas, siūlome Švietimo įstatyme įteisinti galimybę dienos auklėtojams prižiūrėti ikimokyklinio amžiaus vaikus „šeimos darželiuose“, - rašoma projekto aiškinamajame rašte.
Numatoma, kad dienos auklėtojas būtų pagal verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymą dirbantis asmuo. Tai galėtų būti vaiko priežiūros atostogose esantis žmogus arba pensininkas.
Tai priežiūra, bet ne ugdymas
Tačiau Nevalstybinių ikimokyklinio ugdymo įstaigų asociacijos tarybos narė Lina Jankauskaitė mano, kad tokia įstatymo pataisa apibūdintų tik vaikų priežiūrą ir išspręstų auklės problemą, bet tai nebūtų vaikų ugdymas.
„Mes kalbame, kad turime eiti į inovatyvų ugdymą, kad turime sekti visuomenės pėdomis, kad turime į tai investuoti, o siūlomos tokios pataisos, kad kurkime priežiūros centrus namuose ir ugdykime, kaip kiekvienas išmano. Jeigu kalbame apie investavimą į švietimą, tai nėra investavimas, tai yra sprendimas, kur palikti vaiką ir su kuo, ir man nerūpi, kaip jis ugdysis, kokiu žmogumi jis išaugs“, - tv3.lt kalbėjo L. Jankauskaitė.
Specialistė atkreipia dėmesį, kad vaikų ugdymu turi rūpintis tik kompetentingi specialistai, išmanantys vaiko raidą, tam tikrus vaikų amžiaus tarpsnius.
„Tai be galo didelis ir atsakingas darbas ir tikrai ne visi šiandien dienai tą išmano. Turint omeny, kad didžioji dalis mūsų visuomenės yra išauklėta sovietų sąjungos principais ir tas inovatyvus ugdymas ateina tik dabar, mes pradedame šviestis, būti sąmoningais tėvais, ugdyti laisvą, savarankiškai mąstančią asmenybę. Aš esu visiškai prieš, kad tai galėtų daryti bet kas“, - sakė L. Jankauskaitė.
Ne ką mažiau svarbu, kad tiek valstybiniuose, tiek privačiuose darželiuose privaloma užtikrinti tam tikras higienos normas, vaikai turi būti saugioje aplinkoje.
„Kol tėvai nesusidūrė su tokiomis problemomis ir visi galvoja, kad viską gerai daro, jiems atrodo, kad viskas yra OK. Bet net tokie paprasti dalykai, juk ikimokyklinio ugdymo įstaigos yra apmokomos, kaip suteikti pirmąją pagalbą, kaip laikytis higienos įgūdžių. Tai yra ištisinis mokymasis“, - pastebėjo pašnekovė.
Yra kitokių problemos sprendimo būdų
Anot L. Jankauskaitės, daugelis pedagogų ir psichologų nesupranta ir piktinasi, kodėl šalyje ankstinamas ugdymas. Problema kyla iš to, kad dalis vaikų iki mokyklos taip ir nebūna ugdomi ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Įteisinus siūlomas pataisas, problema tik gilėtų, mano L. Jankauskaitė.
„Ateina vaikas, kuris nieko nemoka, nes nedalyvavo tame ugdymosi procese. Ir jie (pedagogai – aut. past.) pastebėjo tai, kaip problemą. Ypatingai tuose mažesniuose miestuose. Tai yra viena priežasčių, kodėl jie šiandien ankstina ugdymą“, - sakė pašnekovė.
Paklausta, kaip visgi būtų galima spręsti daugeliui šalies tėvų galvos skausmu tapusią problemą, L. Jankauskaitė mano, kad savivaldybė galėtų bendradarbiauti su privačiu sektoriumi.
„Kodėl šiandien dienai valstybė nebendradarbiauja su privačiu sektoriumi, kad jis padėtų spręsti tą problemą, kur jau yra sukurta infrastruktūra, kur dirba specialistai, kur vyksta tas procesas. Tiesiog padidinant kompensaciją ar randant kitokių modelių, kur tėvai renkasi ugdymo įstaigas tiek iš valstybinio, tiek iš privataus sektoriaus“, - siūlė pašnekovė.
Prieš pusantrų metų Vilniaus savivaldybė nutarė, kad tėvai, kurių 2-6 m. vaikai negauna vietų valstybiniuose darželiuose gaus kasmėnesinę 100 eurų kompensaciją padengti vaiko priežiūros išlaidas.
Grėsmių neįžvelgia
Tuo tarpu švietimo sritį kuruojanti Vilniaus savivaldybės vicemerė Edita Tamošiūnaitė tokią pataisą palaiko, teigdama, kad ja galėtų pasinaudoti jaunos šeimos.
„Aš skaičiau tą įstatymo pataisą, jeigu kalbant apie visą Lietuvą, tai aktualu gal įvairaus amžiaus vaikams didmiesčiuose, kuomet vaikučiai maži, iki 1,5-2 m. Ir dabar jaunos šeimos samdo aukles pagal verslo liudijimą“, - TV3 sakė E. Tamošiūnaitė.
Pasak vicemerės, „šeimos darželiai“ galėtų padėti spręsti vietų darželiuose trūkumo problemą ir tėvams kainuotų pigiau nei auklės paslaugos.
„Tikiuosi, kad tai padėtų šią problemą spręsti, nes vienam vaikui auklė – apie 800 eurų. Šiek tiek gal mažiau kainuoja privatūs darželiai. Bet, kaip minėjau, tų mažųjų vaikų būtinas auklėjimas“, - teigė E. Tamošiūnaitė.
Paklausta, ar neturėtų būti svarbu, kokioje aplinkoje bus prižiūrimi vaikai, kaip jie bus maitinami, vicemerė teigė mananti, kad vaikai greičiausiai būtų prižiūrimi jiems pažįstamoje aplinkoje ir galimų grėsmių nesureikšmino.
